„FT“: „Independence“ – Vilniaus ženklas Maskvai, kad jis turi kitų dujų šaltinių

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

BNS

2014-02-24 16:50

Lietuva tikisi, kad Pietų Korėjos laivų statytojai šios Baltijos valstybės užduotį atliks laiku. 330 mln. JAV dolerių vertės laivas, statomas Ulsano uosto statykloje, Lietuvai simbolizuoja gerokai veiksmingesnį ginklą prieš Rusiją nei bet koks karinis laivas. Laivo strateginę svarbą parodo net jo pavadinimas – „Independence“ („Nepriklausomybė), rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.

Jeigu viskas vyks taip, kaip planuota, laivas iki gruodžio mėnesio bus parengtas veikti kaip plaukiojantis terminalas, į kurį bus gabenamos suskystintų gamtinių dujų (SGD) siuntos.

Laikas labai svarbus, nes šį laivą ketinama panaudoti kaip kozirį derybose dėl pigesnių „Gazprom“ dujų, rašo leidinys.

„Independence“ yra Vilniaus ženklas Maskvai, kad jis turi kitų šaltinių energijai apsirūpinti.

Lietuviai tvirtina nebenorintys taikstytis su tuo, kad už dujas jiems tenka mokėti bene didžiausią kainą visoje Europoje. Jie taip pat nori atsikratyti įsisenėjusio pažeidžiamumo jausmo, kurį lemia žinojimas, kad kilus politiniam ginčui Rusija gali bet kuriuo metu užsukti dujų čiaupus.

Vienas Lietuvos pareigūnas teigia, jog tai yra „gyvybės ir mirties klausimas“ – kad parengtas laivas Klaipėdos uoste būtų laiku, nes galėtų būti panaudotas kaip svertas derybose dėl kainos su Rusijos dujų koncernu.

Suskystintomis gamtinėmis dujomis kaip būdu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vis labiau domimasi visoje Rytų Europoje.

Šiais metais didelio SGD terminalo Baltijos jūros pakrantėje statybą turėtų užbaigti ir Lenkija, į šį projektą investavusi 1 mlrd. eurų. Naujojo terminalo pajėgumas sieks 5 mlrd. kubų ir jį bus galima padidinti iki 7,5 mlrd. kubų.

Terminalą nori statyti ir Suomija bei Estija, tačiau jos vis nesutaria, kurioje iš šių šalių jis turėtų būti įrengtas.

Pareigūnų įsitikinimu, SGD terminalų teikiamas strateginis pranašumas dar padidės, kai JAV savo skalūnų dujas pradės eksportuoti į NATO sąjungininkes Europoje.

Svarbios bet kokios į rinką pradedamos tiekti dujos, nes Rusija savo poziciją derybose su kiekviena šalimi derina atsižvelgdama į silpnąsias tos šalies vietas, sako Čekijos specialusis įgaliotinis energetikai Vaclavas Bartuška.

„Jie kalba apie dujų kainų formulę, bet vienos bendros formulės nėra. Jie visada žino, kiek tu esi nepriklausomas, ir į tai atsižvelgia“, - teigia jis.

Tuo tarpu „Gazprom“ visada neigė, jog nustatydamas kainas žaidžia politinius žaidimus.

Vis dėlto Europos Komisija 2012 metais pradėjo antimonopolinį tyrimą, siekdama ištirti, ar Rusijos dujų koncernas varžo laisvą dujų tiekimą, trukdo konkurentams ir taiko nesąžiningas kainas susiedamas savo dujų kainą su naftos kaina. „Gazprom“ šiuos kaltinimus atmeta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas