Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Valdek Laur

2018-03-02 17:55

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį trims prioritetinėms sritims. Tai – švietimas, aplinkosauga ir informacinių technologijų (IT) paslaugų, pirmiausia – 5G tinklų – plėtojimas.

„Nerimas, kad po 5 ar 10 metų tam tikrose darbo vietose žmones pakeis automatizuotos, robotizuotos programos, yra realus ir pagrįstas. Ir tai gali vykti net tose srityse, kur robotizacijos iš pirmo žvilgsnio nesitikima“, – ES investicijų renginyje „Kontaktų mugė“ įžvalgomis dalijosi V. Laur.

Pasak V. Laur, ateityje robotai galės priimti ir nacionalinio lygmens politinius sprendimus: „Jei sprendimai priimami remiantis tik duomenimis ir skaičiais, jie gali būti patikėti robotui“.

Vis tik ekspertas nemano, kad robotizacijos reikia išsigąsti. Jo teigimu, klaidinga manyti, jog įvairių darbų automatizacija atims iš žmonių darbo vietas. Anaiptol – jų atsiras daugiau nei bus prarasta, nes darbo vietos kursis specialistams ir tiems, kurių darbo artimiausius metus negalės pakeisti kompiuteris. Net ir šiandien, nepaisant aukšto nedarbo lygio visoje Europoje, išlieka didelis IT specialistų poreikis. Ši tendencija bus pastebima ir toliau.

Futurologas primena, kad raktu į robotizuotą, kompiuterių darbu grįstą darbo rinką, yra nuoseklus mokymasis visą gyvenimą.

„Privatus ir viešasis sektorius kiekvienoje valstybėje turėtų intensyviai skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Lengvai prieinamas pakartotinis lavinimasis ir nuolatinio švietimo galimybių kūrimas yra būtinybė. Aš sakyčiau dar drąsiau: verta įvesti „mokymosi valandas“ – kiekvieną dieną viena darbuotojo valanda bet kuriame darbe būtų skiriama mokymuisi, o ne darbui“, – sako V. Laurs.

Nuolatinis tobulėjimas, intensyvios edukacinės programos ne tik atneštų ilgalaikę ekonominę naudą, bet ir padėtų mažinti socialinę nelygybę. „Mokytis dalykų, kurių negali padaryti kompiuteris, yra viena svarbiausių užduočių kiekvienam individui ir visuomenei, jei ji tikisi būti sėkminga ateityje“, – teigia futurologas.

Dar viena sritis, kuri yra neatsiejama pažangios šalies tobulėjimo terpė – aplinkosauga, tvarus energijos vartojimas ir išmanios energetikos technologijos.

„Viena svarbiausių aplinkosaugos problemų yra elektros energija. Išmanieji elektros tinklai leistų optimizuoti turimus išteklius ir minimizuoti išgaunamos energijos švaistymą. Todėl investicijos ir subsidijos šioms technologijoms yra būtinos“, – sako V. Laur.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas