G. Azguridienė: nutrūkusi pensijų styga

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-06-13 14:36

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos ,,Sodros” sistemos kosmetinis pataisymas.

Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų. Padaryti sistemą finansiškai stabilią galėtų tik didesnis darbo santykių liberalizavimas ar mokesčių mažinimas.

Kaip vertinate Seimo sprendimą pailginti pensinį amžių?

Tai nėra reforma, tik kosmetinis pataisymas. Apie reformas pensijų srityje niekas nekalba jau kurį laiką. Pensinio amžiaus didinimas tėra techninis dalykas. „Sodros“ pensijų sistema sukonstruota taip, kad priklauso nuo amžiaus, tad didėjant gyvenimo trukmei turi būti didinimas ir pensinis amžius.

Turime klasikinę einamosiomis įmokomis pagrįstą sistemą: moki įmokas, o paskui paaiškėja, kad į pensiją gali išeiti tik vėliau. Šia prasme tai neteisinga, bet neteisingiausia, kad niekas neklausia, ar apskritai nori tai sistemai priklausyti. Ji nuo pat pradžių yra prievartinė, dėl to ir visi sprendimai yra tokie.

Jei sistema nekeičiama, sprendimas didinti pensinį amžių yra teisingas, bet blogiausia, kad pati sistema netobulinama.

Opozicija piktinasi, kad žmonės turės dirbti iki grabo lentos, mažiau darbo vietų atsiras jaunimui. Tai pagrįsta?

Čia teisybė, bet statistika nėra tokia akivaizdi. Reikėtų žiūrėti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o į tai, kiek žmonės išgyvena būdami pensininkai. Taip, tai yra neteisingiau lietuvių, nei, tarkim, vokiečių atžvilgiu tuo, kad pirmieji gyvena trumpiau. Bet kalbama apie finansų subalansavimą. Pensijas galima mokėti tik tada, kai yra pinigų, o jų yra tiek, kiek surenkama.

Kokius nors sprendimus priimti reikia – arba mažinamos pensijos ir mokama ilgiau, arba jos nemažinamos ir mokama trumpiau.

Šiuo atveju moterų pensinis amžius yra ypač neprotingas. Jei jau remiamasi demografine statistika, moterys turėtų išeiti į pensiją vėliau, nes jų vidutinė gyvenimo trukmė daug ilgesnė beveik dešimt metų.

Kad į pensiją išėję senjorai atlaisvins darbo vietas jaunimui, nėra pagrįsta nuomonė. Rinkoje darbo vietos yra unikalios, jos nesidalija aritmetiškai – kas tiko patirtį turinčiam specialistui, gali visai netikti jaunam žmogui. Ir atvirkščiai. Gal valstybiniame sektoriuje tai labiau gali pasireikšti.

Tad galima sakyti, kad pensinio amžiaus didinimas tėra kosmetinis pensijų sistemos ,,remontas”?

Taip, gal jis trumpam padės subalansuoti finansus. Kadangi politikai nėra nusiteikę keisti sistemos, natūralu, kad jie priversti daryti tokius ,,pusinius” sprendimus norėdami išlaikyti bent kokį sistemos finansų balansą. Kol sistema nebus pakeista, jie kartkartėmis bus priversti daryti tokius pakeitimus.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas