G. Azguridienė: nutrūkusi pensijų styga

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-06-13 14:36

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos ,,Sodros” sistemos kosmetinis pataisymas.

Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų. Padaryti sistemą finansiškai stabilią galėtų tik didesnis darbo santykių liberalizavimas ar mokesčių mažinimas.

Kaip vertinate Seimo sprendimą pailginti pensinį amžių?

Tai nėra reforma, tik kosmetinis pataisymas. Apie reformas pensijų srityje niekas nekalba jau kurį laiką. Pensinio amžiaus didinimas tėra techninis dalykas. „Sodros“ pensijų sistema sukonstruota taip, kad priklauso nuo amžiaus, tad didėjant gyvenimo trukmei turi būti didinimas ir pensinis amžius.

Turime klasikinę einamosiomis įmokomis pagrįstą sistemą: moki įmokas, o paskui paaiškėja, kad į pensiją gali išeiti tik vėliau. Šia prasme tai neteisinga, bet neteisingiausia, kad niekas neklausia, ar apskritai nori tai sistemai priklausyti. Ji nuo pat pradžių yra prievartinė, dėl to ir visi sprendimai yra tokie.

Jei sistema nekeičiama, sprendimas didinti pensinį amžių yra teisingas, bet blogiausia, kad pati sistema netobulinama.

Opozicija piktinasi, kad žmonės turės dirbti iki grabo lentos, mažiau darbo vietų atsiras jaunimui. Tai pagrįsta?

Čia teisybė, bet statistika nėra tokia akivaizdi. Reikėtų žiūrėti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o į tai, kiek žmonės išgyvena būdami pensininkai. Taip, tai yra neteisingiau lietuvių, nei, tarkim, vokiečių atžvilgiu tuo, kad pirmieji gyvena trumpiau. Bet kalbama apie finansų subalansavimą. Pensijas galima mokėti tik tada, kai yra pinigų, o jų yra tiek, kiek surenkama.

Kokius nors sprendimus priimti reikia – arba mažinamos pensijos ir mokama ilgiau, arba jos nemažinamos ir mokama trumpiau.

Šiuo atveju moterų pensinis amžius yra ypač neprotingas. Jei jau remiamasi demografine statistika, moterys turėtų išeiti į pensiją vėliau, nes jų vidutinė gyvenimo trukmė daug ilgesnė beveik dešimt metų.

Kad į pensiją išėję senjorai atlaisvins darbo vietas jaunimui, nėra pagrįsta nuomonė. Rinkoje darbo vietos yra unikalios, jos nesidalija aritmetiškai – kas tiko patirtį turinčiam specialistui, gali visai netikti jaunam žmogui. Ir atvirkščiai. Gal valstybiniame sektoriuje tai labiau gali pasireikšti.

Tad galima sakyti, kad pensinio amžiaus didinimas tėra kosmetinis pensijų sistemos ,,remontas”?

Taip, gal jis trumpam padės subalansuoti finansus. Kadangi politikai nėra nusiteikę keisti sistemos, natūralu, kad jie priversti daryti tokius ,,pusinius” sprendimus norėdami išlaikyti bent kokį sistemos finansų balansą. Kol sistema nebus pakeista, jie kartkartėmis bus priversti daryti tokius pakeitimus.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas