G. Azguridienė: nutrūkusi pensijų styga

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-06-13 14:36

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos ,,Sodros” sistemos kosmetinis pataisymas.

Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų. Padaryti sistemą finansiškai stabilią galėtų tik didesnis darbo santykių liberalizavimas ar mokesčių mažinimas.

Kaip vertinate Seimo sprendimą pailginti pensinį amžių?

Tai nėra reforma, tik kosmetinis pataisymas. Apie reformas pensijų srityje niekas nekalba jau kurį laiką. Pensinio amžiaus didinimas tėra techninis dalykas. „Sodros“ pensijų sistema sukonstruota taip, kad priklauso nuo amžiaus, tad didėjant gyvenimo trukmei turi būti didinimas ir pensinis amžius.

Turime klasikinę einamosiomis įmokomis pagrįstą sistemą: moki įmokas, o paskui paaiškėja, kad į pensiją gali išeiti tik vėliau. Šia prasme tai neteisinga, bet neteisingiausia, kad niekas neklausia, ar apskritai nori tai sistemai priklausyti. Ji nuo pat pradžių yra prievartinė, dėl to ir visi sprendimai yra tokie.

Jei sistema nekeičiama, sprendimas didinti pensinį amžių yra teisingas, bet blogiausia, kad pati sistema netobulinama.

Opozicija piktinasi, kad žmonės turės dirbti iki grabo lentos, mažiau darbo vietų atsiras jaunimui. Tai pagrįsta?

Čia teisybė, bet statistika nėra tokia akivaizdi. Reikėtų žiūrėti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o į tai, kiek žmonės išgyvena būdami pensininkai. Taip, tai yra neteisingiau lietuvių, nei, tarkim, vokiečių atžvilgiu tuo, kad pirmieji gyvena trumpiau. Bet kalbama apie finansų subalansavimą. Pensijas galima mokėti tik tada, kai yra pinigų, o jų yra tiek, kiek surenkama.

Kokius nors sprendimus priimti reikia – arba mažinamos pensijos ir mokama ilgiau, arba jos nemažinamos ir mokama trumpiau.

Šiuo atveju moterų pensinis amžius yra ypač neprotingas. Jei jau remiamasi demografine statistika, moterys turėtų išeiti į pensiją vėliau, nes jų vidutinė gyvenimo trukmė daug ilgesnė beveik dešimt metų.

Kad į pensiją išėję senjorai atlaisvins darbo vietas jaunimui, nėra pagrįsta nuomonė. Rinkoje darbo vietos yra unikalios, jos nesidalija aritmetiškai – kas tiko patirtį turinčiam specialistui, gali visai netikti jaunam žmogui. Ir atvirkščiai. Gal valstybiniame sektoriuje tai labiau gali pasireikšti.

Tad galima sakyti, kad pensinio amžiaus didinimas tėra kosmetinis pensijų sistemos ,,remontas”?

Taip, gal jis trumpam padės subalansuoti finansus. Kadangi politikai nėra nusiteikę keisti sistemos, natūralu, kad jie priversti daryti tokius ,,pusinius” sprendimus norėdami išlaikyti bent kokį sistemos finansų balansą. Kol sistema nebus pakeista, jie kartkartėmis bus priversti daryti tokius pakeitimus.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Julita Varanauskienė. Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms?

 „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). ...

Eglė Džiugytė. Metai prezidento poste: ką, neskaitant skandalų, nuveikė D. Trumpas

 Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. ...

Tadas Povilauskas. Rumunijos reforma, kurios Lietuvoje vis dar vengiama

 Lietuvoje apie darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sujungimą pastaruoju metu diskutuojama vis daugiau, ši idėja įrašyta ir į valdančiosios partijos Seime rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių argumentų, ...

Ieva Skačkauskaitė. Kas Lietuvoje pakėlė kainas pernai ir ko tikėtis šiemet?

 Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais. Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus ...

Nerijus Mačiulis. Nenurašykime gerų metų

 Nedaug kas 2017-uosius metus pavadintų labai išskirtiniais ar įspūdingais. Vis tik nemažai rodiklių rodo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų pasitinkame ne be bėdų, tačiau – būdami labai neblogos ...

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas