G. Brownas: atgaivinant Vakarus

(Puslapis 1 iš 2)


Gordonas Brownas / Project-syndicate.org

2010-12-21 15:28

2008 metais, finansinės rizikos metu, pasaulis susivienijo, kad pertvarkytų pasaulio bankų sistemą.

2009 metais, kai sugriuvo prekyba ir labai išaugo nedarbo lygis, „G-20“ pirmą kartą susitiko, kad užkirstų kelią nuosmukiui virsti didžiąja depresija.

Dabar, kai susidūrėme su taupymo dešimtmečiu ir nei viena valstybė nesugeba sumažinti ilgalaikio nedarbo lygio bei pagerinti nukritusio pragyvenimo lygio, pasaulis turi susitarti dėl finansų ir ekonomikos strategijos, kur kas drąsesnės nei Maršalo planas.

Vakarams laikas pamažu senka, nes tiek Europa, tiek JAV dar turi suvokti faktą, kad visos pastarųjų metų krizės – kur kas gilesnės problemos simptomai. Pasaulis išgyvena rimtas pasekmes turėsiančią, negrįžtamą ir beprecedentę ekonominės galios kaitą.

Be abejo, visi mes žinome apie Azijos augimą, kad Kinija eksportuoja daugiau nei JAV ir netrukus taip pat pagamins ir investuos daugiau. Vakarų dominavimas (10 proc. pasaulio gyventojų sukuria didžiąją dalį pasaulio eksporto ir investicijų) baigėsi ir niekada nebegrįš. Praėjus dviem dešimtmečiams, kai Europa ir JAV monopolizavo pasaulio ekonomiką, dabar visas likęs pasaulis pagamina, prekiauja ir investuoja daugiau nei Vakarai.

Jei Vakarams nepavyks suvokti, kad šiandien pagrindinė problema – atsakas į Azijos ekonomikos galios augimą, tuomet jų laukia liūdna nuolatinio nuosmukio ateitis, kai darbo neteks milijonai žmonių.

Kodėl dabar esu įsitikinęs, kad XXI amžius gali būti tas, kuriame JAV sugebės pritraukti didžiąsias kompanijas, o Europa pasižymės aukštu užimtumo lygiu? Todėl, kad netrukus daugiau nei milijardas Azijos gamintojų taps ir viduriniosios klasės vartotojais.

Azijos vartotojų revoliucija leis JAV siekti naujos didybės. Šiandien Kinijos vartotojų išlaidos sudaro vos 3 proc. pasaulio ekonomikos, 36 proc. suvartoja Europa ir JAV. Šie skaičiai rodo, kodėl šiandien pasaulio ekonomika neteko pusiausvyros.

Iki 2020 metų Azija ir plėtojamų rinkų valstybės pasaulio ekonomikai atneš dvigubai didesnę vartotojų galią. Jau dabar tokios kompanijos kaip „General Electric“, „Intel“, „Proctor & Gamble“ ir „Dow Jones“ skelbia, kad didžioji jų augimo dalis kils iš Azijos. Jau šiandien dauguma Pietų Korėjos, Indijos ir kitų Azijos šalių tarptautinų kompanijų didieji akcininkai yra užsieniečiai, tarp jų ir JAV. Šis naujas pasaulio ekonomikos augimo variklis atveria galimybes JAV išnaudoti savo didžiųjų naujovių ir verslumo pajėgumus bei sukurti naujas, kvalifikuotas darbo vietas JAV gyventojams.

Azijos vartotojų gausėjimas ir pusiausvyros atkūrimas pasaulio ekonomikoje gali būti išėjimo iš ekonomikos krizės išeitis. Tačiau Vakarai gaus naudą tik tada, jei priims ilgalaikius sprendimus svarbiais ekonominiais klausimais – ką daryti su deficitu, finansinėmis institucijomis, prekybos karais ir pasauliniu bendradarbiavimu?

Straipsnio puslapiai:

- Gordonas Brownas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas