G. Brownas: atgaivinant Vakarus

(Puslapis 1 iš 2)


Gordonas Brownas / Project-syndicate.org

2010-12-21 15:28

2008 metais, finansinės rizikos metu, pasaulis susivienijo, kad pertvarkytų pasaulio bankų sistemą.

2009 metais, kai sugriuvo prekyba ir labai išaugo nedarbo lygis, „G-20“ pirmą kartą susitiko, kad užkirstų kelią nuosmukiui virsti didžiąja depresija.

Dabar, kai susidūrėme su taupymo dešimtmečiu ir nei viena valstybė nesugeba sumažinti ilgalaikio nedarbo lygio bei pagerinti nukritusio pragyvenimo lygio, pasaulis turi susitarti dėl finansų ir ekonomikos strategijos, kur kas drąsesnės nei Maršalo planas.

Vakarams laikas pamažu senka, nes tiek Europa, tiek JAV dar turi suvokti faktą, kad visos pastarųjų metų krizės – kur kas gilesnės problemos simptomai. Pasaulis išgyvena rimtas pasekmes turėsiančią, negrįžtamą ir beprecedentę ekonominės galios kaitą.

Be abejo, visi mes žinome apie Azijos augimą, kad Kinija eksportuoja daugiau nei JAV ir netrukus taip pat pagamins ir investuos daugiau. Vakarų dominavimas (10 proc. pasaulio gyventojų sukuria didžiąją dalį pasaulio eksporto ir investicijų) baigėsi ir niekada nebegrįš. Praėjus dviem dešimtmečiams, kai Europa ir JAV monopolizavo pasaulio ekonomiką, dabar visas likęs pasaulis pagamina, prekiauja ir investuoja daugiau nei Vakarai.

Jei Vakarams nepavyks suvokti, kad šiandien pagrindinė problema – atsakas į Azijos ekonomikos galios augimą, tuomet jų laukia liūdna nuolatinio nuosmukio ateitis, kai darbo neteks milijonai žmonių.

Kodėl dabar esu įsitikinęs, kad XXI amžius gali būti tas, kuriame JAV sugebės pritraukti didžiąsias kompanijas, o Europa pasižymės aukštu užimtumo lygiu? Todėl, kad netrukus daugiau nei milijardas Azijos gamintojų taps ir viduriniosios klasės vartotojais.

Azijos vartotojų revoliucija leis JAV siekti naujos didybės. Šiandien Kinijos vartotojų išlaidos sudaro vos 3 proc. pasaulio ekonomikos, 36 proc. suvartoja Europa ir JAV. Šie skaičiai rodo, kodėl šiandien pasaulio ekonomika neteko pusiausvyros.

Iki 2020 metų Azija ir plėtojamų rinkų valstybės pasaulio ekonomikai atneš dvigubai didesnę vartotojų galią. Jau dabar tokios kompanijos kaip „General Electric“, „Intel“, „Proctor & Gamble“ ir „Dow Jones“ skelbia, kad didžioji jų augimo dalis kils iš Azijos. Jau šiandien dauguma Pietų Korėjos, Indijos ir kitų Azijos šalių tarptautinų kompanijų didieji akcininkai yra užsieniečiai, tarp jų ir JAV. Šis naujas pasaulio ekonomikos augimo variklis atveria galimybes JAV išnaudoti savo didžiųjų naujovių ir verslumo pajėgumus bei sukurti naujas, kvalifikuotas darbo vietas JAV gyventojams.

Azijos vartotojų gausėjimas ir pusiausvyros atkūrimas pasaulio ekonomikoje gali būti išėjimo iš ekonomikos krizės išeitis. Tačiau Vakarai gaus naudą tik tada, jei priims ilgalaikius sprendimus svarbiais ekonominiais klausimais – ką daryti su deficitu, finansinėmis institucijomis, prekybos karais ir pasauliniu bendradarbiavimu?

Straipsnio puslapiai:

- Gordonas Brownas

Project-syndicate.org

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas