G. Gavėnas: branduolinių projektų patirtimi lenkiame kaimynus (1)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Paulius Grinkevičius / Ekonomika.lt

2012-10-24 13:10

Lietuva jau padarė didelę dalį parengiamųjų darbų statant Visagino Atominę elektrinę (VAE) ir šiuo metu savo patirtimi jau gerokai lenkiame savo kaimynus, Vilniaus viešbutyje „Novotel“ vykusiame tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume trečiadienį sake branduolinių projektų verslo konsultantas Gintaras Gavėnas.

“Įsivaizduokite, jei kita šalis kaip Latvija ar Estija ar net Lenkija norėtų pradėti tokį projektą, jiems reikėtų labai daug laiko tam – Visagine mes tam turime vietą, patirtį ir tai yra labai svarbu“, - skaitydamas pranešimą sakė G. Gavėnas.

Ekspertas, ilgą laiką dirbęs su branduolinės energetikos projektais Suomijoje, taip pat lygino Lietuvos ir Suomijos patirtį branduoliniuose projektuose ir energetikos strategijas. Nepaisant, kad Suomija turi gerokai daugiau patirties negu mes, šalių strategijas vienija priklausomybė nuo elektros energijos importo – Suomija, kaip ir mes, importuoja elektros energiją.

Tiesa, turėdama didelę patirtį branduolinės energetikos srityje Suomija kai kuriose srityse yra priekyje. „Suomijoje klimato ir energetikos strategija yra vienoje vietoje. Ji paremta trimis aspektais – energijos poreikio, ekonomikos ir aplinkos, priimant bet kokį sprendimą reikia atsižvelgti į visas tris dalis“, - pasakojo G. Gavėnas. Pasak jo, tai leidžia suomiams nežaloti gamtos, bet ir nesiimti per daug brangių alternatyvios ar kitokios energijos projektų, nes visuomet turime atsižvelgti ir į ekonominę naudą.

Be to, Suomijoje didelis dėmesys skiriamas ir atsinaujinantiems šaltiniams – esą būtent tai ir lems, kad ateinantį dešimtmetį elektros suvartojimas Suomijoje padidės sąlyginai nedaug.

Pasak jo, svarbus Suomijos privalumas, kad šioje šalyje pirmiausiai žiūrima į strategiją ir nesiblaškoma, o tai leidžia nepasiduoti manipuliacijomis: „Po Fukušimos nelaimės buvo kalbėta apie branduolinės energetikos pavojus ir kai kurios politinės partijos pradėjo kvestionuoti branduolinės energetikos poreikį. Tačiau premjeras pasakė, kad Fukušimos nelaime neturi būti piktnaudžiaujama – pirmiausiai suomiai žiūri į save, o ne į tai, kas atsitinka pasaulyje“.

Pasak jo, didelis skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos yra tas, kad Suomijoje svarbų vaidmenį derantis dėl energijos sanaudų turi ir verslas – verslas valstybei pasako už kokią kainą reikia gauti elektros energiją, o Lietuvoje kalbama tik apie elektros kainą žmonėms.

- Paulius Grinkevičius

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas