G. Gečiauskienė: ieškokite pinigams darbo (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ievos Budzeikaitės (Fotodiena) nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-20 10:34

Indėlių palūkanoms pasiekus rekordines žemumas, šis finansinis instrumentas tapo nepatrauklus pinigams laikyti. Kol infliacija „valgo“ gaunamas palūkanas už indėlius, kalbiname „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorę Giedrę Gečiauskienę – apie alternatyvius pinigų įdarbinimo būdus.

Ar iš tiesų šiandien nebenaudinga laikyti pinigus indėliais?

Dabartinė situacija tikrai nėra palanki laikyti pinigus jų neįdarbinant, nes palūkanų normos yra itin žemos. Palyginę jas su infliacija, turime konstatuoti, kad reali palūkanų norma yra neigiama. Tiesą sakant, teigiamą realią palūkanų normą baigiame pamiršti. Dabartinė situacija susiformavo dėl vienos priežasties – didžiulio likvidumo pertekliaus visose didžiosiose pinigų rinkose: euro, dolerio. Kol centriniai bankai tęs vadinamąją likvidumo normų pylimo į rinką politiką, tol tai ir tęsis.

Įprastai verslas indėliais naudojasi nelabai aktyviai. Pagrindinis verslo indėlių išskirtinumas – jie dedami labai trumpam laikui: porai savaičių, mėnesiui, keliems mėnesiams. Retai sulaukiama įmonės indėlio metams ar ilgesniam laikotarpiui. Tokius indėlius sau leidžia tos įmonės, kurių veikla yra, pavyzdžiui, investicinė. Kitas verslas indėlius naudoja kaip tam tikrą likvidumo priemonę: kai planuodamos savo pinigų srautus tikisi tam tikro likvidumo poreikio visai netrukus. Tada jos rezervuoja tam tikrą sumą, padeda indėlį ir žino, kad prireikus lėšų galės panaudoti indėlį.

Kokios yra pinigų įdarbinimo alternatyvos, tinkamos įmonėms?

Nereikėtų terminuoto indėlio laikyti įmonės lėšų investavimo alternatyva – dėl paties instrumento ir jo grąžos, nes pastaroji niekuomet nebus net artima galimai investicinei verslo grąžai. Jeigu įmonės gali skirti tam tikrą lėšų sumą investicijoms į verslą, tą jos ir turėtų daryti, nes grąža tuomet bus optimali. Terminuotų indėlių verslas negalės pasiekti tokios grąžos.

Rinkoje yra įvairių investicinių priemonių: fondų, akcijų, obligacijų ir t.t. Tačiau vienas bendras šių priemonių bruožas – jos yra ilgalaikės, o tai kertasi su įmonės laisvų lėšų logika. Bendrovei laisvos lėšos dažniausiai lieka gana trumpą laiką, o investavus į fondus, akcijas ar obligacijas, reikia turėti omenyje, kad artimiausiu metu gali tekti išeiti iš tų priemonių su nuostoliu. Investavimo horizontas turi būti pakankamai ilgas, kad tokios investicijos būtų prasmingos. O tai retai palanku įmonei, todėl su tokiomis priemonėmis reikia elgtis labai atsargiai.

Taigi šiuo atveju vaisto tikriausiai nėra: rizikos ir grąžos santykis visuomet yra vienareikšmis, t. y., jei reikalinga maža rizika, grąža taip pat bus nedidelė. Todėl lieka minėtini tie patys ne itin pelningi trumpalaikio investavimo indėliai, gali būti trumpo termino skolos vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, valstybių ar įmonių obligacijos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į terminus.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas