G.Grina: VSD negali užsiimti grėsmių politika (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

BNS

2014-03-11 11:57

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) informuoja apie galimas grėsmes, bet pats jų prevencija neužsiima, sako departamento direktorius Gediminas Grina.

„Mes siūlome veiksmus dėl prevencijos, o ne patys prevenciją darome. Pavyzdžiui, teikiame Užsienio reikalų ministerijai, kas galėtų įvažiuoti į Lietuvą, o kas galėtų kelti grėsmę. Politinis lygmuo sprendžia grėsmės atitikimą, galbūt yra kitų interesų. Mes matome problemą tik iš grėsmės pusės“, - antradienį žurnalistams sakė VSD direktorius, atsakydamas į išvakarėse prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikštą kritiką jo vadovaujamai tarnybai.

Jo teigimu, žvalgybos institucija labai yra susijusi su užsienio politika.

„Tai reiškia, jeigu mes ką nors darytume, mes įsikišame iš karto į užsienio politiką, kadangi gali būti pasekmių“, - tvirtino G.Grina.

VSD vadovas pabrėžė, kad jo vadovaujama institucija atlieka visas funkcijas ir užduotis, kurios jai numatomos pagal 2010 metais Valstybės gynimo tarybos priimtą specialų nutarimą dėl nacionalinės žvalgybos institucijos pertvarkos.

„Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, kadangi aš jau ketverius metus direktorius, manau, kad viskas, kas buvo suplanuota, padaryta. Dabar departamentas turi pereiti į konsoliduotą rutininį darbą“, - teigė jis.

Paklaustas, ar VSD prezidentei teikė informaciją apie galimą Kremliaus įtaką Darbo partijos vadovams, G.Grina teigė negalįs konkrečiai atsakyti į šį klausimą.

„Visą informaciją mes teikiame visiems valstybės vadovams. Dabar negaliu komentuoti konkrečiai kažkokios informacijos, nes ji pateikiama formalizuotų pažymų pagrindu. Jeigu ką nors teikiame, vadinasi, žinome, jeigu neteikiame, nežinome. Tai vadinasi insinuacijos“, - kalbėjo jis.

Į prezidentės kritiką dėl to, kad jai sunku informuoti visuomenę apie grėsmes, nes ant jai pateikiamų pažymų VSD uždeda slaptumo grifus, žvalgybos institucijos vadovas pareiškė, kad sprendimus dėl nacionalinio saugumo valstybėje priima vadovai, o ne visuomenė.

„Vadovams skiriama įslaptinta informacija, kuri surenkama įslaptintais būdais, nes nereikalingos žvalgybos institucijos informacijai rinkti viešais būdais. Tą gali bet kas kitas daryti“, - sakė jis.

Pasak G.Grinos, yra įvairių būdų, kaip informuoti visuomenę, nebūtina atskleisti jos šaltinius.

VSD direktorius tvirtino nebijąs prarasti pareigų, nes jo kadencija ir taip eina į pabaigą.

„Aš į tai labai ramiai žiūriu, kadangi, kaip ir minėjau, savo misiją laikau atlikęs dėl žvalgybos reformos. Mano kadencija jau praktiškai baigiasi, mėnuo į vieną pusę, mėnuo į kitą man asmeniškai tas nieko nekeičia“, - teigė jis.

Pirmadienį interviu LRT laidai „Teisė žinoti“ prezidentė D.Grybauskaitė kritikavo VSD ir sakė, kad šioje institucijoje reikia permainų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Gairės: Gediminas Grina

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas