G. Kancerevyčius: ES vadovai neišsprendė struktūrinių problemų


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Elta

2011-10-27 15:08

 Europos Sąjungos (ES) vadovų susitarimas nurašyti pusę Graikijos skolų bei didinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. eurų sustabdė krizės užkratą, tačiau neišsprendė struktūrinių problemų, teigia banko „Snoras“ Rizikų valdymo tarnybos direktorius Gitanas Kancerevyčius.

Anot jo, po šio sprendimo tarpbankinių paskolų palūkanų normos, tikėtina, šiek tiek mažės. O akcijų rinkų kilimas po pasirodžiusių naujienų ateityje išsikvėps, nes priimti euro zonos vadovų nutarimai sprendžia bėdas trumpuoju laikotarpiu. Šis sprendimas yra pozityvus žingsnis pirmyn, tačiau tai dar tik pradžia.

"Pozityvu tai, kad ES vadovai pagaliau susitarė ir priėmė realius sprendimus. ES vadovai sutvirtino politinę valią, jog euro zoną ir toliau bus siekiama išlaikyti kaip vieningą sistemą, bei atitolino blogiausio scenarijaus išsipildymą.

Šiuo sprendimu buvo sustabdytas krizės plitimas į reikšmingesnes euro zonos šalis. Tačiau, kita vertus, sprendimas pats savaime neišsprendė struktūrinių problemų, o tiesiog nupirko laiko, kurį dabar būtina išnaudoti tikslingai. Ir tai yra didžiausias pavojus. Graikijai suteiktas skolų naštos palengvinimas, ir Italijos įsipareigojimas spręsti biudžeto deficito subalansavimo klausimą reiškia, kad šios šalys ir kitos problemų turinčios valstybės dar turi pačios priimti nepopuliarius taupymo sprendimus", - sako G. Kancerevyčius.

Anot banko "Snoras" Rizikų valdymo tarnybos direktoriaus, dabar reikalingos atskirų šalių vyriausybių pastangos, kurios, kaip rodo patirtis su Graikija, nebuvo nei labai greitos, nei labai sėkmingos, nei pakankamo masto. Greičiausiai, po kurio laiko stabilizavimo fondą teks didinti, mažiausiai dvigubai.

Graikijos skolų nurašymas reiškia nuostolius bankams, kurie skolino šiai šaliai. Bankų nuostoliai reiškia, kad jiems bus reikalingas papildomas kapitalas, kurį bankai turės pritraukti iki 2012 metų vasaros. Tai problemiška, kadangi nėra tokio investuotojo, kuris šiuo metu degtų noru investuoti į problemų turinčių šalių bankus. Tuo labiau, kad kuriam laikui, o greičiausiai ilgam, bus apribotas dividendų išmokėjimas. Vadinasi, greičiausiai pagalbą turės suteikti vyriausybės.

Elta

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas