G.Oettingeris: SGD terminalo 25 proc. taisyklės atsisakymas – priimtinas

 Lietuvos Vyriausybės ketinimas atsisakyti vadinamosios 25 proc. taisyklės, kai didieji dujų vartotojai privalėtų pirkti ketvirtadalį dujų iš būsimojo suskystintų gamtinių dujų terminalo, yra priimtinas, teigia Europos Sąjungos (ES) energetikos reikalų komisaras Giuntheris Oettingeris.

"Jis (sprendimas-BNS) juda, tai geras, pragmatiškas pokytis ir, mano supratimu, tai priimtinas sprendimas", - penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G.Oettingeris, paklaustas, ką mano apie Vyriausybės siūlymą pakeisti 25 proc. taisyklę.

Eurokomisaras teigė, kad Lietuva priėmė aiškų sprendimą statyti SGD terminalą, skirtą savo rinkai. G.Oettingeris iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti Estijos ir Suomijos sprendimo dėl regioninio terminalo statybos vietos.

"Mes turime Lietuvos sprendimą, priimtą jūsų parlamento, statyti SGD terminalą tik Lietuvos rinkai ir prijungtą prie kaimyninių rinkų. Ir yra konkrečios ambicijos statyti antrą - regioninį SGD terminalą ir mes moderuojame šį procesą, galbūt mes jį finansuosime, ir tai yra sprendimas tarp Suomijos ir Estijos. (...) Aš tikiuosi, kad mes turėsime sprendimą dar šiais metais", - teigė eurokomisaras.

Naujienų dėl „Gazprom“ tyrimo gali tekti laukti iki vienerių metų

G. Oettingeris

teigia, kad naujienų dėl Rusijos energetikos koncerno "Gazprom" galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi gali tekti laukti iki vienerių metų.

"Ne, šiuo metu tai sprendžiama ne politiniame lygmenyje, tai objektyviai sprendžia mūsų ekspertai ir mes turime laukti ir pamatysime. Mes nenorime daryti įtakos šiam procesui - jis turi būti objektyvus, teisingas ir nepriklausomas. Aš sakyčiau, po šešių - dvylikos mėnesių - tai priklauso nuo mūsų ekspertinio lygmens - mes ir pamatysime jų patarimus", - penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G.Oettingeris.

Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl "Gazprom" veiklos Vidurio ir Rytų Europoje - be kita ko, įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.

Lietuva mano, kad "Gazprom" šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų "Lietuvos dujų" veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.

"Gazprom“ mėgina įsiūlyti naujas derybas Lietuvai „dėl viso santykių paketo" ir siekia, kad už dujų kainų nuolaidas Lietuva atsisakytų dujų sektoriaus reformos, sudarytų ilgalaikę tiekimo sutartį, taip pat atšauktų Stokholmo arbitražui pateiktą 5 mlrd. litų vertės ieškinį.

Pernai "Gazprom" susitarė su Lenkijos dujų kompanija PGNiG dėl 15 proc. mažesnės dujų kainos Lenkijai - teigiama, kad " Gazprom" tai padarė spaudžiamas ES.