G. Umbrasas: krizė Lietuvoje – amžina? (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2014-02-07 12:10

 Pesimistinė Lietuvos auditorija paskelbė amžinają krizę. Nesvarbu, kad pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai jau ne vieną ir ne du ketvirčius rodo stabilų augimą arba tikrai viršija tas reikšmes, kurios reikštų tragišką ūkio ir visos šalies ekonomikos padėtį. Net džiugiam faktui, tai kad BVP įvertis pasiekė ikikrizinį 2007-ųjų lygį, patvirtinančiam mūsų ekonomikos augimą mes vietoje to, kad pasidžiaugtume, pažymėsime, kad "2013 m. užregistruota daugiau bankrotų nei 2012 m., o gyventojų perkamoji galia lyginant su prieškriziniu laikotarpiu yra ženkliai sumažėjusi“. Ir vertinkite šį teigiamą faktą dviejų neigiamų kaimynystėje. Aišku, buitinėje sąmonėje du neigiami - svaresni nei vienas teigiamas.

Mes galime pakankamai plačiai diskutuoti, ar BVP įvertis pats tinkamiausias matuoti šalies pažangai, bet turėtume pripažinti, kad iki šios dienos ekonominėje praktikoje mes neturime geresnio, plačiai paplitusio ir turinčio istorinę vertinimo patirtį rodiklio. Šis įvertis gal neparodo ar ekonomika ar joje veikiantys subjektai elgiasi socialiai teisingai, tačiau jis tikrai objektyviai rodo jos pokyčius ar ji auga ar traukiasi. Mūsų šalies atveju, tikriausiai, mes jau trečius metus iš eilės galime drąsiai teigti, kad krizė, kurią reikia suprasti kaip ekonomikos traukimosi, mažėjimo fazę, kurią matuojame neigiamu BVP, pas mus šalyje jau senai pasibaigusi.

Tačiau, visgi kodėl tiek daug mūsų tarpe „krizininkų“? Tai yra tų, kurie vienaip arba kitaip leidžia suprasti, kad šalies ūkio krizė tęsiasi, nors tai ir prieštarauja tradiciniams ekonomikos būklės vertinimams? Ko gero, tai galima paaiškinti gana paprastais interesais. Pirma, politikai. Išmokti gyventi pagal turimas pajamas nėra paprasta. Gyvenimas 2000-2008 metais suformavo įpročius kiekvienais metais vis gauti vis didesnes perskirstymo galimybes. Tai sąlygojo ir realus ekonomikos augimas ir ES parmos pinigų srautai. Krizės nulemtas šaltas dušas apetitų nesumažino, juk norint išsiversti su mažesniais ištekliais reikia žymiai efektyviau dirbti, ieškoti išeičių, kurios ne taip paprastai paaiškinamos rinkėjams, kaip magiškas žodis - krizė ir po to sekantis pažadas, kad jai pasibaigus bus geriau. Tai ir teisinamas kartais net nusikalstamas neveiklumas ar apsileidimas mūsų viešame sektoriuje.

Antra, verslas. Krizės mitas tikrai padeda derėtis stipresniam. Tai gali būti tiekimo ar samdos sutarties situacija, ar noras ilgiau manipuliuoti svetimais pinigais bei argumentas prieš politikus siekiant vienokių ar kitokių lengvatų atskiram verslo sektoriui. Nors ir verslo atstovai dažnai neblogai supranta makroekonominę situaciją, manipuliuoti viešąja nuomone yra pakankamai didelė pagunda, kai reikia paremti savo sprendimus, ypač pasinaudojant tuo, kad politikai jau nuveikė didžiąją dalį darbo formuojant visuomenės nuomonę.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas