Gal Seimo nariai tapo pavojingais recidyvistais?

(Puslapis 1 iš 3)


Organizatorių nuotr.

Vytautas Budnikas

2013-09-27 07:15

2013 m. liepos 27-ąją vyko prieštaringai vertinamos netradicinės seksualinės orientacijos asmenų eitynės už lygybę. Policija buvo tinkamai pasirengusi ir savo aktyviais veiksmais apgynė žmogaus teises, užtikrino viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, kitaip tariant apgynė viešąjį interesą. Eitynių metu, kaip ir buvo tikėtasi, neišvengta teisės pažeidimų. Anot pareigūnų, sulaikyti 28 asmenys, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.

Tačiau visuomenei labiausiai užkliuvo LR Seimo nario Petro Gražulio sulaikymas. Didelį atgarsį sukėlė vaizdo įrašas, kaip penki policijos pareigūnai sulaiko ir išneša Seimo narį iš Gedimino prospekto. Anot generalinio prokuroro, siekiančio Seimo nario Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, Seimo narys buvo sulaikytas ir „nukenksmintas“.

Visa ši mažumų eitynių saugumo užtikrinimo istorija ir liktų tiesiog istorija, jeigu ne Seimo narių, politikų ir pareigūnų deklaracijos, kad gyvename teisinėje bei demokratinėje valstybėje.

Manau, kad neužtenka būti savamoksliu teisininku, norint pabrėžti, jog gyvename teisinėje valstybėje. Neabejoju, kad prieš gerus tris dešimtmečius retas kuris būtų paneigęs, jog gyvename teisinėje valstybėje, kur teisingumą vykdo tik teismai ir sudarytos visos sąlygos tarybiniams piliečiams ginti savo teises.

Teisinės valstybės samprata kyla iš valstybės negalimumo riboti asmens objektinių teisių, t.y. valstybė negali išleisti jokio teisės akto, ribojančio asmens teisę į prigimtines vertybes. Prigimtinės vertybės – tai ne bet kokios vertybės. Tai vertybės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurią priėmė ne valstybė, o pati tauta referendumu. Ta pati tauta, kuri visuomet pasiryžusi versti kaltę valstybei bei jos institucijoms dėl jų pačių gyvenimiškų bėdų. Paprastai kalbant, teisinės valstybės principas – tai, kai teisė yra aukščiau už įstatymą, o ne įstatymas už teisę. LR Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis numato, jog valdžios galias riboja Konstitucija. Aiškinant šia konstitucinę normą, suprantama, jog tauta ir priėmė Konstituciją tam, kad pažabotų įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios galias, tam, kad būtų užtikrintas teisinės bei demokratinės valstybės veikimo principas, o būtent - saugomas viešasis interesas.

Lietuva skelbiasi esanti demokratinė valstybė, turinti savo piliečių išriktus parlamentarus. Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Lietuvoje buvo 3 053 800 nuolatinių gyventojų. Aritmetiškai matyti, jog vienas Seimo narys vidutiniškai atstovauja apie 21,5 tūkstančio gyventojų ir kartu visai tautai. Kad parlamentarai tinkamai ir deramai atstovautų savo rinkėjų bei tautos interesams, referendumu buvo nuspręsta Seimo nariui suteikti imunitetą. LR Konstitucijos 62 straipsnis suteikia Seimo nariui neliečiamybę. To paties straipsnio antroji dalis numato, jog Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. LR Seimo statutas - tai teisės aktas, kuris detalizuoja minėtas Konstitucines nuostatas. Statuto 22 straipsnyje numatyta, jog Seimo nario asmuo neliečiamas, pastarasis be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti).

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Budnikas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas