Galandami peiliai raikyti ES paramos pyragą (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Albinas Čaplikas / valstietis.lt

2014-02-02 09:00

Europos Komisijos suteikta galimybė kiekvienai šaliai pasirinkti tiesioginių išmokų perskirstymo galimybę Lietuvoje sukėlė aštrių ginčų tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų.

Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) surengė generalinę diskusiją dėl ES tiesioginių išmokų perskirstymo tvarkos. Seimo komitetas pasiūlė smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams palankesnį tarpinį paramos teikimo variantą ir susilaukė stambiųjų ūkių interesus ginančių organizacijų pasipiktinimo. Stambiųjų ūkių savininkai grasina kviesti žemdirbių suvažiavimą ir pareikalauti, kad valdžia pakeistų savo sprendimą.

Nuomonės išsiskyrė

Kol kas žengtas tik pirmas žingsnis – svarstyta, kaip reikėtų perskirstyti tiesiogines išmokas už 2014-uosius. Beje, perskirstymo tvarką bus galima kasmet keisti. Kaip jau rašėme, Žemės ūkio ministerija pasiūlė papildomai remti visų ūkių pirmuosius 30 ha ir šiai paramai skirti 10 proc. viso tiesioginių išmokų voko. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), kurios, ne paslaptis, gina stambiųjų ūkių interesus, siūlė šia EK suteikta galimybe nepasinaudoti, nors, pavyzdžiui, LŪS posėdžiuose būta karštų ginčų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS), kuri gina smulkiųjų ūkininkų interesus, siūlė paramą perskirstyti maksimaliai, t. y. už pirmuosius 30 ha mokėti net 30 proc. viso paramos voko. Taigi radikaliai išsiskyrus nuomonėms Seimo KRK nariai pasirinko tarpinį variantą – pasiūlė pirmiesiems 30 ha skirti 20 proc. viso paramos voko.

Už procentų slepiasi litai

Apskaičiuokime konkrečiau, t. y. procentus paverskime litais. Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjo Karolio Anužio, jei perskirstymo vokas būtų 10 proc. storio, kokį siūlo ŽŪM, tai 2014 m. vidutiniškai kiekvienas ūkis gautų apie 392 Lt už ha pagrindinę tiesioginę išmoką ir 101 Lt už ha perskirstymo išmoką. Seimo KRK pasiūlytu variantu pagrindinė išmoka sumažėtų, o perskirstymo išmoka išaugtų iki 202 Lt už ha. Reikia pabrėžti, kad perskirstymo išmoką už pirmuosius 30 ha gautų visi ūkiai – turintys ir 30 ha, ir 60 ha, ir 1 000 ha žemės. Tačiau skaičiuojant išmokas už visą plotą santykinai daugiausia už tą patį ploto vienetą gautų iki 30 ha turintys ūkiai.

Kiek prarastų stambieji? Pasak K.Anužio, pavyzdžiui, 1 000 ha ūkis perskirstant išmokas už ha gautų 3 Lt už ha mažiau. O štai smulkiam ūkiui tai būtų labiau apčiuopiama parama: 10–20 ha dydžio ūkis iš viso tiesioginių išmokų gautų 493 Lt už ha.

Perskirstymo priežastys

Oficiali nuomonė tokia: valdininkai ir politikai remiasi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atlikta analize, pagal kurią ūkiuose iki 30 ha laikoma daugiau gyvulių nei ūkiuose per 30 ha. O gyvulininkystei, kaip jau ne kartą sakyta, teikiamas prioritetas.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas