Galbūt majai neklydo (11)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Atnaujinta:2012-12-12 10:02

Mindaugas Valskys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-12 07:09

Pasaulio pabaigos problematika iki šiol ryja daugumos žmonių laiką.

Ne tik tikinčiųjų, dėl to nevalgančių bei nemokančių mokesčių, bet ir tų, kurie tiki kita šios „kalendorijos“ (supraskite, teorijos) prielaida – kad majų kalendoriuje 2012 m. gruodžio 21 d. yra pažymėta vieno ciklo pabaiga ir kito ciklo pradžia.

Tebūnie tai pasaulio ekonomikos cikliškumo simbolinis žymuo – taškas, kuris ateities kartoms padės apibrėžti, kada „pasaulio fabrikas konvertavosi į pasaulio valgytojus“. Juk Kinijoje – milijardas „valgytojų“ (vartotojų), o brangstančios žaliavos ir darbo jėga toli gražu nebekuria „laukinių vakarų“ potencialo iliuzijos investuotojams.

Per paskutinius 20 metų, kuriuos Kinija sėkmingai išnaudojo perimti gamybą iš išsivysčiusių šalių, žaliavos pabrango net tris kartus, tai reiškia, kad ir Kinijoje dirbantiems „valgytojams“ tai pat reikia rengtis, valgyti, statytis namus, bet žaliavų pabrangimas sukuria poreikį mokėti dar didesnius atlyginimus, o tai mažina šalies gamyklų produktyvumą.

Ir jeigu „Nokia“ pasaulinėje konkurencinėje kovoje kai kam atrodo kaip trečias brolis nevykėlis, tai jos sprendimas tik dabar perkelti gamybą į Kiniją gali būti tuo bloguoju pranašu, kad būtent dabar yra per vėlu galvoti apie gamybos perkėlimą į „pasaulio gamyklą“.

Priešingai, stebint Kinijos valdžios žingsnius ir BVP augimo tempų mažėjimą (šiais metais numatomas BVP augimas sieksiantis 7,8 proc., jau nebeapvalinamas iki ankstesnių metų 10 proc.), galima pamatyti ženklų, rodančių, kad ši rinka taps vienu iš didžiausių pasaulio vartotojų ir būtent į ją, o ne iš jos reikės importuoti kitur gaminamą kokybišką produkciją.

Europa prasiskolino

Problemos Europoje irgi ne be reikalo. Jeigu tikėtume visatos pusiausvyros principais, metas, kai iš gamintojų tapome praktiškai vien tik „valgytojais“, kažkada turėjo baigtis. Vienintelė valstybė, sudaranti atsvarą 0,5 proc. recesijai euro zonoje, yra Vokietija. Nors jos BVP augimas 2012 m. ir lėtėjo nuo 1,2 proc. pirmąjį pusmetį iki 0,6 proc. antrąjį, investuotojai vis tiek skolina šiai šaliai pinigus veltui arba primokėdami, kad tik paskolintų, nes tai bene ryškiausias realų produktą kuriančios ir parduodančios šalies pavyzdys Europoje.

Na, o praktiškai nieko nekūrusių Pietų Europos (ir ne tik) šalių ir tuo tarpu daugiausiai vartojusių už skolintus pinigus įsiskolinimas yra išaugęs milžiniškai ir jų situaciją dabar puikiai matome: Ispanijos valstybės skola nėra didžiausia Europoje, tačiau skolintais pinigais paremto vartojimo ženklų apstu ypač statybos sektoriuje, kur blogos paskolos sudaro apie 15 procentų viso šalies BVP, Italijos problema – būtent didžiulė valstybės skola, na, o Prancūzijoje bankrutuoja vis didesnės įmonės.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Valskys

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas