Galimybę įsigyti būstą supa finansų labirintai (2)

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-12-19 20:00

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais.

Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Kokios atsakomybės ir pasiruošimo reikalauja sprendimas imti būsto paskolą, priminti nereikia – užtenka pažvelgti keletą metų į praeitį, kai dalis be saiko prisiskolinusių gyventojų liko be stogo virš galvos.

Palūkanų normų karuselė

Siekdamas gauti būsto paskolą, vartotojas yra suinteresuotas viena esmine sąlyga – kaina. Šioje paslaugų sferoje kainą sudaro banko nustatoma paskolos palūkanų norma – papildoma suma, kuria bankas apsidraudžia nuo infliacijos ir užsidirba savo reikmėms.

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ duomenimis, gautais iš 4 didžiųjų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, vidutinė būsto paskolos palūkanų norma (banko marža ir palūkanų bazė) svyruoja nuo 2,18 proc. iki 3,5 proc., priklausomai nuo paskolos termino, palūkanų tipo ir skolinimosi valiutos. Čia prasideda pirmieji sunkumai.

Fiksuota palūkanų norma suteikia banko klientui galimybę „užrakinti“ paskolos palūkanų normą sutartam periodui ir išvengti svyravimų, taigi ir nuolatos kintančio įmokos dydžio. Tačiau tokia palūkanų norma dažniausiai būna didesnė – priklausomai nuo individualaus atvejo, didesnė gali būti kone dvigubai.

Kintanti palūkanų norma taip pat yra fiksuojama, tačiau kur kas trumpesniam periodui – 3, 6, 12 mėnesių. Trumpas laikotarpis padaro palūkanų normą pažeidžiamą ir priklausomą nuo rinkos svyravimų, tačiau tokio tipo palūkanos būna kur kas mažesnės. Šiuo metu jos, priklausomai nuo individualaus atvejo, gali nesiekti nė 2 proc.

Kiek privalumų, tiek trūkumų

Pasirinkimas tarp kintančios ir pastovios palūkanų normos iš esmės tampa pasirinkimu tarp mažesnės paskolos įmokos ir bent 5 metams garantuoto finansinio saugumo už nemažą kainą.

„Fiksuotos palūkanos padeda žmogui jaustis tikram, žinoti, kokios kiekvieną mėnesį bus įmokos, ir išvengti netikėtumų – palūkanų šuolio, – pasakoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. – Kita vertus, užfiksavus jas netinkamu metu, galima prarasti galimybę mokėti mažiau. Nors niekas negali prognozuoti, kiek laiko turėsime žemas palūkanų normas, dabar kaina yra maža.“

Pašnekovė leidiniui „Ekonomika.lt“ taip pat sakė, kad žvelgiant iš ilgojo laikotarpio perspektyvos, ypač žemomis palūkanomis bus galima džiaugtis laikinai, mat augant ekonomikai, ūgtels ir palūkanos. Lietuvos banko duomenimis, mažesnė nei 3 proc. vidutinė būsto paskolos palūkanų norma 2004–2013 laikotarpiu buvo tik pastaruosius 11 mėnesių.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas