Galimybių studijos – proga gauti lengvų pinigų

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Nijolė Petrošiūtė / valstietis.lt

2010-12-02 10:36

Šiaulių apskrityje vis dažniau kryžiuojasi ietys dėl galimybių studijų, kurių reikalaujama rengiant įvairius projektus, naudos, nes dažnai jos būna tik popierinės, realiai neįgyvendinamos, nors už jas sumokami milijonai. Galimybe lengvai uždirbti naudojasi daugybė šalyje įsisteigusių konsultacinių firmų ir firmelių, kurios dirba be jokios atsakomybės ir kurioms nekeliami jokie reikalavimai.

Seniai žinomos tiesos

Neseniai Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pristatyta Šiaulių oro uosto galimybių studija. Jos rengėja bendrovė „Savvin“ toje studijoje pateikė jau senų seniausiai žinomas tiesas.

Studijoje teigiama, kad Šiaulių oro uostas nėra įtrauktas į strateginius valstybės dokumentus, kad, būdamas ir civilinis, ir karinis, jis įgyja ne tik pranašumo, bet ir trūkumų, kad oro uostas galėtų labiau išnaudoti savo galimybes gabenant gyvulius. Tai, pasak tarybos nario Alfredo Lankausko, yra labai seniai žinomi dalykai, kuriems dar kartą surašyti jokių studijų nereikėjo.

Nebuvo naujas ir studijos rengėjų siūlymas Šiaulių universitete rengti lėktuvų techninės priežiūros specialistus, nes jie čia jau yra rengiami.

Studijos rengėjai priėjo prie išvados, kad Šiaulių oro uostą plėtoti verta, tačiau kaip tai daryti, pasiūlymų nepateikė. 60 tūkst. Lt mokesčių mokėtojams kainavusioje studijoje atsakymų į labiausiai rūpimus klausimus nėra. Tiesa, jos autoriai nurodė, kad investicijos į oro uostą turėtų siekti daugiau kaip 35 mln. Lt, iš kurių 25 mln. Lt reikėtų investuoti į krovinių terminalą, nors tai ir neatsipirktų. O kad studijos užsakovams pernelyg neskaudėtų širdies, rengėjai primena, kad jog būtų naudojami ES struktūrinių fondų pinigai.

Šiaulių savivaldybė, suabejojusi, ar jiems žinomų dalykų priminimas vertas tokių pinigų, nusprendė kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir savivaldybės Vidaus audito tarnybai pavedė įvertinti šią galimybių studiją.

Šiukšlini reikalai

Nuomonės kryžiavosi ir dėl regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) užsakytos komunalinių atliekų tvarkymo galimybių studijos. Pirmiausia sukritikuotas galimybių studijos teiginys, kad kompostavimo dėžes žaliosioms atliekoms turintys gyventojai už atliekas mokėtų tik 28 Lt metinį mokestį. O tai, pasak bendrovės „Specializuotas transportas“ direktoriaus Rolando Stanio, būtų užprogramuotas 30 mln. Lt trūkumas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Jonas Bartkus mano, kad galimybių studijos rengėjai tik blefuoja, nes prieš porą savaičių galimybių studijoje buvo nurodomas 84 Lt dydžio tarifas, o diskusijų dieną jis aptirpo iki 28 Lt, nors dokumente, pasak J.Bartkaus, niekas nepasikeitė, net paveiksliukai liko tie patys. Šiaulietį kolegą palaikė ir Radviliškio rajono vicemeras Jonas Povilaitis. Galop suabejota, gal savivaldybėms svarstyti pateikti skirtingi galimybių studijos variantai.

Straipsnio puslapiai:

- Nijolė Petrošiūtė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas