Gamintojų nutylėjimai leidžia klaidinti vartotojus

(Puslapis 1 iš 4)


Fotodienos nuotr.

Vida Tavorienė / valstietis.lt

2013-12-03 06:48

Pirkėjai nori kuo išsamesnės informacijos apie produktą, o gamintojai linkę kai ką nutylėti. Jiems palankios ES taisyklės, leidžiančios klaidinti vartotojus.

Parduotuvių lentynos lūžta nuo produktų įvairovės, tad renkantis, ką dėti į pirkinių krepšelį, prireikia vis daugiau pastangų. Jei prie kiaulienos kilmės šalis nurodoma Lietuva, tai nereiškia, kad kiaulės užaugintos mūsų šalyje, o užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ nebūtinai nurodo, kad produktas pagamintas iš vietinių žaliavų. Tai tėra ženklinimo triukai, kuriuos leidžia Briuselis, o vietos valdžia tam neprieštarauja.

Nori nacionalinio ženklo

Lietuvos vartotojai ir nemažai gamintojų norėtų, kad vietoje išaugintiems ir iš vietinių žaliavų pagamintiems maisto produktams ženklinti būtų sukurtas nacionalinis prekės ženklas ir nustatyti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti taip paženklinti gaminiai.

Valdininkai suka galvas, kaip tai padaryti nenusižengiant Europos Sąjungos (ES) teisei – esą išskirdami vietinį produktą ir taip skatindami jį pirkti pažeistume visų bendrosios rinkos dalyvių lygiavertę konkurenciją.

Žemės ūkio produkcijos augintojai piktinasi, kad gindami visos ES rinkos gamintojus galime netekti savųjų. Štai Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, mūsų rinkoje teliko apie 46 proc. vietoje išaugintos kiaulienos, daugiau nei pusę suvartojamos kiaulienos atsivežame iš kitų ES šalių. Be to, parduodant lietuvišką kiaulieną neišvengiama manipuliacijos.

Pasak LKAA direktoriaus Algio Baravyko, pastaraisiais metais Lietuvoje esančios skerdyklos ėmė skersti iš šalių kaimynių – Lenkijos, Estijos, Latvijos – nupirktas kiaules. Taip į prekybą patenka jau „lietuviška“ kiauliena. „Neteigsime, kad kitur augintos kiaulės yra prastesnės, jų kokybė ir kaina supanašėjo. Tačiau pirkdami Lietuvoje užauginto gyvulio mėsą, palaikysime ir vietos augintojus, ir gamintojus, vadinasi, ir savo šalies ekonomiką“, – įsitikinęs A. Baravykas.

Išradingumui nėra ribų

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, ant prekystalių daugėja produktų, kurių pakuotės papuoštos užrašu „Pagaminta Lietuvoje“ ir pan. Vartotojui tarsi sudaromas įspūdis, kad tai yra lietuviškas produktas. Tačiau tai gali reikšti tik tiek, kad gamintojo įmonė yra Lietuvoje, o žaliavos produktui gaminti gali būti atvežtos iš įvairiausių pasaulio vietų.

„Gamintojai įvairiai bando išskirti savo produktus. Ant pakuočių yra rašoma „Lietuviška kalakutiena“, „Lietuviška vištiena“, „Su lietuviška jautiena“ ir pan., o ženklą „Pagaminta Lietuvoje“ galima pamatyti ir ant nerafinuoto šaltai spausto žemės riešutų aliejaus pakuotės“, – apie gamintojų išradingumą, siekiant privilioti lietuviškus produktus vertinančius mūsų pirkėjus, kalbėjo inspektorė.

Straipsnio puslapiai:

- Vida Tavorienė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas