Gamtinės dujos virto politika

Nuo praėjusių metų pabaigos gamtinių dujų ūkis Lietuvoje dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių tampa vis labiau politizuotas.

Preliudija tokioms tendencijoms kerotis buvo 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento patvirtintas 3-iasis energetikos paketas, kurio svarbiausias uždavinys – liberalizuoti Europos Sąjungos (ES) elektros bei dujų ūkį ir to siekiant atskirti energetikos bei dujų bendrovių gamybos ir pardavimo padalinius nuo transportavimo ir skirstymo.

Tokiam siūlymui prieš patvirtinant dokumentų paketą priešinosi ne tik Prancūzija ir Vokietija, bet ir Austrija, Bulgarija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Slovakija. Jos teigė, kad toks atskyrimas būtų antikonstitucinis ir sukeltų socialinių pasekmių ypač Centrinės ir Rytų Europos šalims – naujosioms ES narėms, gamtines dujas perkančioms daugiausia iš „Gazprom“, kuris nebūtinai sutiks žaisti pagal ES taisykles. Atsižvelgiant į tai ir buvo numatytos alternatyvos: visiškai atskirti nuosavybę; paliekant nuosavybę, perleisti valdymą nepriklausomam sistemos operatoriui; perleisti valdymą nepriklausomam perdavimo tinklų operatoriui.

Dovana kaimynams

Kaip ir pranašauta minėtose diskusijose, Lietuvos Vyriausybė 2010 m. pabaigoje, apsisprendusi radikaliausiam pirmajam būdui – nuo „Lietuvos dujų“ (LD) atskirti vamzdynus, – netruko sulaukti „Gazprom“, valdančio per 37 proc. LD akcijų, įtūžio: Vyriausybės paskelbta pertvarka nė nepasiderėjus su bendrovės akcininkais –tiesioginis kišimasis į vienintelio dujų tiekėjo nuosavybę ir interesus. Netrukus žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Gazprom“ nusprendė 2011-aisiais Latvijai ir Estijai teikti 15 proc. dujų kainos nuolaidą, o Lietuvai nustatyti kainą, kuri gerokai aukštesnė net už tas, kuriomis dujos parduodamos kur kas turtingesnėms šalims.

Kai kurie ekspertai mano, kad jei ne radikali Lietuvos pozicija, kažin ar šiemet kainos nuolaidų turėtų Latvija ir Estija.

Kita vertus, kaip teigia LD atstovai ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas, nei Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius praėjusiais metais nereagavo į Rusijos energetikos ministro kvietimus pradėti derybas dėl kainų.

„1992 m., kai Lietuvai buvo nutrauktas dujų tiekimas, su Aleksandru Abišala pramynėme takus į Maskvą ir savo pasiekėme. Derėtis reikia visada“, – teigė Bronislovas Lubys???kas ir priminė svarbiausią samurajų tikslą prieš pradedant kovą: jos išvengti.

A. Sekmoko savaitė

Užuot pradėjusi derėtis, Vyriausybė kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją, o praėjusią savaitę, kitą dieną po A. Kubiliaus susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, Energetikos ministerijos atstovas spaudai pranešė žiniasklaidai apie A. Sekmoko reikalavimą, kad iš LD valdybos atsistatydintų abu „Gazprom“ atstovai ir bendrovės generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.

• >
• 1
• 2
• 3
• >