Gamtinės dujos virto politika

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-02-14 12:24

Nuo praėjusių metų pabaigos gamtinių dujų ūkis Lietuvoje dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių tampa vis labiau politizuotas.

Preliudija tokioms tendencijoms kerotis buvo 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento patvirtintas 3-iasis energetikos paketas, kurio svarbiausias uždavinys – liberalizuoti Europos Sąjungos (ES) elektros bei dujų ūkį ir to siekiant atskirti energetikos bei dujų bendrovių gamybos ir pardavimo padalinius nuo transportavimo ir skirstymo.

Tokiam siūlymui prieš patvirtinant dokumentų paketą priešinosi ne tik Prancūzija ir Vokietija, bet ir Austrija, Bulgarija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Slovakija. Jos teigė, kad toks atskyrimas būtų antikonstitucinis ir sukeltų socialinių pasekmių ypač Centrinės ir Rytų Europos šalims – naujosioms ES narėms, gamtines dujas perkančioms daugiausia iš „Gazprom“, kuris nebūtinai sutiks žaisti pagal ES taisykles. Atsižvelgiant į tai ir buvo numatytos alternatyvos: visiškai atskirti nuosavybę; paliekant nuosavybę, perleisti valdymą nepriklausomam sistemos operatoriui; perleisti valdymą nepriklausomam perdavimo tinklų operatoriui.

Dovana kaimynams

Kaip ir pranašauta minėtose diskusijose, Lietuvos Vyriausybė 2010 m. pabaigoje, apsisprendusi radikaliausiam pirmajam būdui – nuo „Lietuvos dujų“ (LD) atskirti vamzdynus, – netruko sulaukti „Gazprom“, valdančio per 37 proc. LD akcijų, įtūžio: Vyriausybės paskelbta pertvarka nė nepasiderėjus su bendrovės akcininkais –tiesioginis kišimasis į vienintelio dujų tiekėjo nuosavybę ir interesus. Netrukus žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Gazprom“ nusprendė 2011-aisiais Latvijai ir Estijai teikti 15 proc. dujų kainos nuolaidą, o Lietuvai nustatyti kainą, kuri gerokai aukštesnė net už tas, kuriomis dujos parduodamos kur kas turtingesnėms šalims.

Kai kurie ekspertai mano, kad jei ne radikali Lietuvos pozicija, kažin ar šiemet kainos nuolaidų turėtų Latvija ir Estija.

Kita vertus, kaip teigia LD atstovai ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas, nei Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius praėjusiais metais nereagavo į Rusijos energetikos ministro kvietimus pradėti derybas dėl kainų.

„1992 m., kai Lietuvai buvo nutrauktas dujų tiekimas, su Aleksandru Abišala pramynėme takus į Maskvą ir savo pasiekėme. Derėtis reikia visada“, – teigė Bronislovas Lubys???kas ir priminė svarbiausią samurajų tikslą prieš pradedant kovą: jos išvengti.

A. Sekmoko savaitė

Užuot pradėjusi derėtis, Vyriausybė kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją, o praėjusią savaitę, kitą dieną po A. Kubiliaus susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, Energetikos ministerijos atstovas spaudai pranešė žiniasklaidai apie A. Sekmoko reikalavimą, kad iš LD valdybos atsistatydintų abu „Gazprom“ atstovai ir bendrovės generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas