Gaunantiems socialines išmokas – daugiau taisyklių

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Regina Musneckienė / Šiaulių kraštas

2013-12-12 07:51

Kelmėje parengtas rajono Tarybos sprendimo projektas, kuriuo sugriežtinama pašalpų skyrimo sistema. Skirti ar neskirti piniginę paramą, spręs komisija, kuri vyks į šeimą ir rašys buities tyrimo aktus. Pasikeitimai pašalpų gavėjų laukia jau gruodį. Tai susiję su pakeistu Piniginės paramos įstatymu.

Pašalpai įtakos turės net skola už šiukšles

Naująją tvarką pristačiusi rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė tvirtino, jog pašalpų prašytojai pirmiausia turės išnaudoti kitas paramos galimybes. Pavyzdžiui, jei negauna alimentų, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą.

Be to, privalės deklaruoti visą turtą. Bus suskaičiuotos visos šeimos pajamos: žemės, nekilnojamojo turto nuoma, individuali veikla, parduotas nekilnojamasis turtas.

Kliūtimi gauti pašalpą gali tapti ir skola už šiukšlių išvežimą. Įsiskolinimai už atliekų tvarkymą yra didžiulė problema daugelyje apskrities rajonų. Kai kur dėl įsiskolinimų socialiai remtiniems žmonėms visai nemokama pašalpa.

Tačiau kelmiškių nuomone, tai nepadeda išspęsti problemos. Negaudamas pašalpos žmogus ir toliau nemoka šio mokesčio. Todėl naujajame tvarkos apraše numatoma, jog norėdamas gauti paramą, įsiskolinęs gyventojas turės kreiptis į Atliekų tvarkymo centro specialistę, sumokėti penktadalį skolos ir paprašyti, kad likusios skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis per tam tikrą laiką.

Taip pat bus tikrinama, ar nėra įsiskolinimų už elektrą, ar sumokėtas žemės mokestis.

Pagal naująją tvarką užsiregistravęs Darbo biržoje žmogus ne iš karto, o tik po trijų mėnesių pradės gauti pašalpą. Jeigu atsisakys Darbo biržos siūlomo darbo, tris mėnesius nebus skiriama pašalpa.

Girtavimas ir piktybinis nedarbas – socialinė rykštė

Naujosios tvarkos pristatyme dalyvavę seniūnai ir socialinės darbuotojos sutiko, jog senoji socialinės paramos tvarka ne visuomet buvo veiksminga. Kai kurios šeimos pašalpą kaip mat prageria. O kovoti su šia problema buvo vienintelis įrankis – tik pusę pašalpos skirti pinigais, pusę – kortele maistui.

Deja, prie šių apribojimų prisitaikyta. Pašalpų gavėjai nusisamdo taksi, atvažiuoja į prekybos centrą, prisiperka produktų iš karto už visus pinigus. Paskui tuos produktus kaime parduoda – ir turi pinigų gėrimui. Kaip gudriau kovoti su pašalpininkų girtavimu, nenumatyta ir naujojoje tvarkoje.

Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vadovas Albinas Vaičiulis siūlė skirstant pašalpas atsižvelgti ir į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pašalpų mokėjimo dienomis tris kartus padaugėja iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Šeimos geria, o po to pykstasi ir mušasi.

Straipsnio puslapiai:

- Regina Musneckienė

Šiaulių kraštas

Close

PVM klystkeliai: (ne)įmanomos lengvatos, arba kodėl negrąžinimas 18 proc. PVM tarifas?

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas kiekvienais metais sukelia diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp pačių politikų. Štai naujasis siūlymas įvesti lengvatinį PVM maisto produktams ir gėrimams įplieskia ir pokalbius apie bendrojo ...

„Ikea“ skubiai iš prekybos pašalina vieną prekių: lietuviai jau spėjo įsigyti

„Ikea“ praneša, kad imasi atsargumo priemonių ir išima iš prekybos zefyrinius saldainius „Godis Påskkyckling“ (100 g) dėl gamybos vietoje aptiktų pelių pėdsakų. „Maisto sauga yra vienas ...

Per 2 metus Lietuvos gyventojai uždirbo milijoną eurų

2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių. O kiekviena ...

Paskelbtos (ne) punktualiausios oro linijos pasaulyje

Net penktadalis pernai Europoje įvykusių skrydžių vėlavo arba buvo atšaukti. Tokią informaciją skelbia tarptautinė skrydžių statistikos agentūra „OAG“, išrikiavusi punktualiausias 2017 m. oro linijas. Net 90 proc. skrydžių ...

Brangs lietuvių dažnai perkamas produktas

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija ...

Klaipėdoje atidaroma viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasyklų

Nuo vasario 21 d. Klaipėdoje pradeda veikti viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasykla. Jos paslaugomis kviečiami pasinaudoti visi besidomintys naujųjų valiutų suteikiamomis perspektyvomis ir galimybe sulaukti finansinės ...

Didžiausias Lenkijos kelionių organizatorius žengė į Lietuvą: paviešinti pasiūlymai

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti ...

Valstiečių siūloma lengvata automobiliams sukėlė prieštaringą reakciją: jau geriau apmokestinti visus

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau ...

Smūgis emigrantams: pamirškite apie nuosavą būstą tėvynėje

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, ...

Verslininkų „skausmai“ rajonuose: valdžios priimti sprendimai verčia užsidarinėti

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas