Gėlo vandens geopolitika

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr.

Martynas Zapolskis / Geopolitika

2010-12-16 18:03

„Nuožmi konkurencija dėl gėlo vandens jau netolimoje ateityje gali tapti žiaurių konfliktų ir karų šaltiniu.“ Buvęs Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Kofi Annanas, 2001 m.

Strateginių gamtinių išteklių, kaip svarbaus tarptautinių santykių elemento, tematika pastaruoju metu yra itin dažnai nagrinėjama žiniasklaidoje ir akademinėje literatūroje. Aiškinamasi, kaip netolygus resursų pasiskirstymas Žemės rutulyje lemia valstybių (arba regionų) santykinę ir struktūrinę galią ir jų vaidmenis (funkcijas) globalioje geopolitinėje sąrangoje. Daugiausia dėmesio yra skiriama neatsinaujinančių gamtinių išteklių (naftos, gamtinių dujų, anglių) erdvinio pasiskirstymo ir jų naudojimo politiniams tikslams specifikai. Daug rečiau analizuojama atsinaujinančių resursų svarba, jų pasiskirstymo, stygiaus ir nesubalansuoto naudojimo keliamos grėsmės. Šiame straipsnyje bus trumpai apžvelgiama fundamentalaus atsinaujinančio gamtinio ištekliaus – gėlo vandens – strateginė reikšmė ir poveikis valstybių santykiams.

Valstybėms gėlas vanduo yra strateginis (t. y. ypač svarbus šalies saugumui bei raidai) gamtinis išteklius dviem požiūriais. Pirma, gėlas vanduo yra natūraliai gyvybiškai svarbus kiekvienai valstybei, t. y. gėlo vandens (daugelyje savo panaudojimo sričių substitutų neturinčio resurso) reikšmė yra fundamentali ne tik žmonių gyvybei palaikyti, bet ir daugybei socialinės ir ekonominės veiklos sričių (maisto ir energijos produkcija, atliekų pašalinimas, industrinė plėtra ir pan.). Antra, gėlas vanduo tampa strateginiu ištekliu, kai:

*

šalyje egzistuoja nuo gėlo vandens išteklių priklausomas ekonominis (energetinis) modelis (pavyzdžiui, didelė valstybės priklausomybė nuo iriguojamų žemės ūkio šakų arba nuo hidroenergijos);

*

valstybėje yra jaučiamas vandens trūkumas (pavyzdžiui, jį valstybė patiria tada, kai dėl nesubalansuoto gėlo vandens išteklių naudojimo yra padaroma rimta ekologinė žala).

Problema ta, kad gėlo vandens ištekliai dažnai yra susikaupę tarptautiniuose gėlo vandens telkiniuose, t. y. gėlo vandens resursus dalijasi kelios valstybės, todėl jie neišvengiamai tampa sudėtiniu tarptautinių santykių elementu. Toliau bus apžvelgiamos dvi gėlo vandens reikšmės tarptautiniuose santykiuose dimensijos: vandens trūkumo problemos ir tarptautinių gėlo vandens telkinių specifika (netolygus vandens išteklių pasiskirstymas tarp valstybių bei vandens išteklių „internacionalizacijos“ procesai).

Gėlo vandens trūkumo problemos

Vartojant sąvoką „gėlo vandens trūkumas“ reikėtų turėti omenyje kompleksinį gėlo vandens problematikos pobūdį. „Trūkumas“ turėtų būti vertinamas kaip kategorija, apimanti ne tik vandens kiekybės (t. y. įvairius gėlo vandens stygiaus bei gėlo vandens išteklių paskirstymo (distribucijos) aspektus), bet ir kokybės (taršos) problemas. Kitaip tariant, gėlo vandens trūkumas atsiranda tada, kai nėra subalansuotai suderinamos žmonių (socialinė ekonominė veikla), taip pat gamtos (ekologinės) reikmės gėlam vandeniui.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Zapolskis

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas