Geopolitiniai BRICS susivienijimo aspektai

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2013-04-09 15:15

 Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas geopolitiniam susivienijimui BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika). Nors formaliai tai nėra nei reali politinė ar ekonominė sąjunga, nei tarptautinė organizacija, o šiam susivienijimui apibrėžti vartojamą trumpinį 2001 metais pasiūlė agentūra „Goldman Sachs“, kalbėdama apie sparčiausiai augančias pasaulio ekonomikas (tiesa, tada buvo kalbama apie BRIC – be Pietų Afrikos Respublikos), BRICS vis dažniau aptariamas kaip realiai egzistuojantis tarptautinės politikos subjektas.

BRICS ir Rusijos interesai

Galima sakyti, kad, ko gero, optimistiškiausiai į BRICS žiūri Maskva. Šiais metais Rusija yra priėmusi „Rusijos Federacijos dalyvavimo BRICS susivienijime koncepciją“.Tai gana įdomus dokumentas, pirmiausia rodantis Maskvos požiūrį į bendradarbiavimą su Brazilija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) tokiu formatu. Nors koncepcijoje esminis dėmesys skiriamas ekonominei sąveikai (dar kartą patvirtinant, kad BRICS šalis pirmiausia vienija ekonominiai aspektai), koncepcijoje galima pastebėti ir tam tikrų politinių užmojų, leidžiančių teigti, kad bent jau Maskva norėtų išnaudoti BRICS formatą ne tik ekonominiais, bet ir politiniais tikslais.

Koncepcijoje pažymima, kad tai Rusijos Federacija inicijavo BRICS susivienijimą 2006 metais. Taip Maskva nori parodyti, jog ji, kaip šio susivienijimo iniciatorė, yra ir neformali jo lyderė (ar taip yra iš tikrųjų – kitas klausimas). BRICS įvardijamas kaip svarbus policentrinis tarptautinių santykių veiksnys, arba, kitaip sakant, šio susivienijimo formatas atitinka Rusijos svajones apie vadinamąjį daugiapolį pasaulį (skirtingai negu pasaulis su viena stipria tarptautinės politikos ašimi, kuria, Rusijos apmaudui, yra tapusios JAV).

Įdomu ir tai, kad Rusija vertina BRICS kaip erdvę savo kalbinei ir kultūrinei politikai plečiant rusų kalbos ir kultūros zonas BRICS šalyse.

Dar vienas akivaizdus Rusijos siekis, pasinaudojant BRICS, yra stiprinti Jungtinių Tautų (kur Rusija turi veto teisę Saugumo Taryboje) vaidmenį tarptautinės politikos erdvėje. Čia galima įžiūrėti aiškų Maskvos nepasitenkinimą globaliais procesais (tokiais kaip Arabų pavasaris ir jo padariniai) bei (menku) Rusijos vaidmeniu juose.

Koncepcijoje kalbama ir apie tai, kad dalyvavimas BRICS turi sudaryti sąlygas Rusijai gauti ne tik naujas progresyvias technologijas iš kitų šalių partnerių, bet ir pagalbą plėtojant aukštųjų technologijų pramonės šakas.

Dėmesio vertas ir siekis sukurti su kitomis BRICS valstybėmis bendrą informacinę erdvę (tai, matyt, leistų Rusijai plačiau pateikti savo poziciją esminiais tarptautinės politikos klausimais kitoms susivienijime dalyvaujančioms valstybėms). Šis punktas koncepcijoje irgi atsirado neatsitiktinai – Maskva jau seniai suprato informacijos svarbą ir jos vaidmenį globaliuose procesuose.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas