Geresnio gyvenimo paieškos išjudino vidinę migraciją

(Puslapis 1 iš 3)


Ekonomika.lt

2015-02-10 13:56

 Pirmą kartą tiesiogiai renkamiems būsimiesiems merams rimti iššūkiai – ieškodami geresnės gyvenimo kokybės gyventojai vis labiau linkę išvykti ne tik į užsienį, bet ir į kitus šalies regionus. Pernai vidinė migracija Lietuvoje pasiekė penkiolika metų neregėtus mastus - gyvenamąją vietą pakeitė beveik 63 tūkst. gyventojų, tai yra dešimtadaliu daugiau nei 2013-aisiais, kai išvyko 57 tūkst. gyventojų, ir net penktadaliu daugiau už 2010-ųjų rodiklius, kurie nesiekė nė 50 tūkst. Tokias tendencijas atskleidė penktosios „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai.

„Vidinė migracija susijusi ir su natūraliais centralizacijos procesais, ir su šalies ekonomikos ciklais, lemiančiais ir gyventojų sprendimus keisti būstą, gyvenamąją vietą dėl naujo darbo ar galimybės studijuoti. Nenuginčijama, kad įtakos tam turi ir socialinė atskirtis tarp regionų. Nors pagal tokius rodiklius, kaip nedarbas, tarptautinė emigracija ir pradelsti mokėjimai, savivaldybės šiek tiek supanašėjo, skirtumai lieka reikšmingi. Kai kurie duomenys rodo, kad jie net išaugo, pavyzdžiui, lyginant atlyginimų ir komunalinių tarifų dydžius“, - komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Pajamų skirtumai augo

Nors vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo beveik 5 proc. ir tai buvo pastebima beveik visose savivaldybėse, atotrūkis tarp mėnesinių pajamų taip pat nepaliovė didėti. Pernai skirtumas tarp pagal šį dydį pirmaujančio Vilniaus m. ir greta įsikūrusios Šalčininkų sav. sudarė 226 eurus, o 2013-aisiais - 207 eurus. Lyginant pastarojo penkmečio vidutinio atlyginimo po mokesčių dydžio tendencijas, mažiausias skirtumas buvo fiksuotas 2009 m. pabaigoje (163 eurai/mėn.)

Didmiesčiuose atlyginimai augo lėčiau nei pusėje rajoninių savivaldybių. O kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Elektrėnų ir Mažeikių savivaldybėse, vidutinis atlyginimas netgi šiek tiek susitraukė. O. Bložienės pastebėjimu, tai galima sieti su tose savivaldybėse veikiančių didžiųjų verslo subjektų veikla. Pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“ gamykla pernai dirbo tik 60 proc. savo faktiniu pajėgumu, tad bendrovės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013-aisiais, sumažėjo 43 proc., tai galėjo turėti įtakos jos bei susijusių įmonių darbuotojų pajamoms.

Ryškiausiai vidutinis atlyginimas kilo Trakų rajono savivaldybėje (daugiau nei 10 proc.), beveik tiek pat jis augo Pagėgių rajone, šiek tiek mažiau – Marijampolėje bei Tauragėje. Mažiausias augimas fiksuotas Akmenės ir Alytaus rajonuose (vos per 1 proc.). Kukliausių pajamų savininkais lieka Šalčininkų, Zarasų ir Kalvarijos savivaldybių gyventojai, uždirbantys vidutiniškai apie 400 eurų/mėn. Didžiausią vidutinį atlyginimą gauna vilniečiai, klaipėdiečiai ir didžiųjų pramonės centrų, tokių kaip Jonava ir Kėdainiai, gyventojai, kurių pajamos siekia apie 600 eurų/mėn.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas