Geriau pensijos, o ne šoviniai (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Rimanto Dovydėno pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-08-28 07:07

Seimo rudens sesija bus užversta beveik devyniomis dešimtimis įstatymų projektų. O posėdžiai vos keli. Kokie realūs sprendimai gims iš to popierių kalno?

Žiniasklaida lengva ranka pranešė, kad rudens sesijoje bus svarstoma pensijų reforma. Galima įtarti, kad žaidžiamas pamėgtas politinis žaidimas – svarbūs klausimai nukišami į sesijos pabaigą.

Valdančiųjų tikslas – ne tiek tuos klausimus spręsti, kiek sukelti dėl jų kuo daugiau triukšmo ir jau paskui – galbūt iš opozicijos suolų – tarkuoti dėl jų būsimą vyriausybę, jei tik dabartiniai valdantieji joje nedalyvaus.

Panašėtų į stebuklą, jeigu beišsivaikštantis Seimas sugalvotų būdą, kaip užkamšyti skęstančio „Sodros“ laivo skyles ir išgelbėti laive įstrigusius pensininkus.

Skylių mastą rodo statistika. Per septynis šių metų mėnesius „Sodros“ įplaukos buvo 6,69 mlrd. litų, o išlaidos – 7,86 mlrd. litų. Deficitas – 1,33 mlrd. litų. Visa „Sodros“ skola artėja prie 10 mlrd. litų.

Tačiau nurimkime – jokių epochinių sprendimų paskutiniais kadenciją baigiančio Seimo posėdžiais nenusimato. Bus nustatyta kadaise sumažintų įmokų į privačius pensijų fondus kompensavimo tvarka ir patvirtinta valstybinių pensijų pertvarkos koncepcija. O koncepcija – dar ne pati pertvarka.

Didelių perversmų nenusimato, tad galima ir toliau abstrakčiai samprotauti, ar Lietuvoje jau vyksta socialinio draudimo sistemos katastrofa, ar dar ne. Sprendimus priimantys žmonės kalba kiekvienas sau – vieni duoda garbės žodį, kad „Sodra“ kada nors susimokės skolas ir išplauks, kiti tokio garbės žodžio neduoda. Kai kas mato tik finansinę problemą, bet yra sakančių, jog nesustabdžius piliečių bėgimo iš tėvynės, fizinio jų išmirimo, „Sodros“ reikalai nepagerės – juk kas nors turi dirbti ir uždirbti.

Kol esminė pensijų sistemos pertvarka permetama kitos kadencijos Seimui, o šis, matyt, permes dar kitam, sena ir jauna liaudis gyvena kaip moka. Patikimiausias būdas – kaupti senatvei „kojinėje“, t. ,

y. turėti savų santaupų.

Greta valstybinio ir privataus socialinio draudimo yra šeimyninis – vaikai išlaiko tėvus pensininkus; darbo turintys giminaičiai – bedarbius.

Kyla kalbų, kad ES turėtų mokėti Lietuvai už kvalifikuotą darbo jėgą, kuri išvyko į Europą. Vargu ar kada nors bus pereita prie tarvalstybinių atsiskaitymų. Tačiau emigrantai kasmet parsiunčia giminėms kelis milijardus litų, taip mažina socialinę įtampą ir nejučia sudaro sąlygas „Sodros“ reformai vilkinti.

Socialinę įtampą mažina emigracija, todėl ši valdžia jautėsi saugiai ir nepataikavo policijai. Paskutinėje šio Seimo sesijoje numatyti bandymai aptvarkyti būtent valstybines pensijas rodo – nors ir paskutinėje vietoje valdžiai kažkiek rūpi vidaus reikalų sistemos padėtis. Valdžios žingsnis sveikintinas, tačiau sunku įtarti, kad tai ne sutapimas, o apdairus ir sąmoningas sprendimas.

Straipsnio puslapiai:

- Redakcijos skiltis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas