Geriausia vieta gyventi. Gal vis dėlto Lietuva?

(Puslapis 1 iš 2)


Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.

technologijos.lt

2011-06-20 14:46

Galima lažintis, kad devyni iš dešimties skaitytojų šio straipsnio pavadinimą supras kaip ironiją. Jie tiki nuolat skelbiamais tekstais apie siaubingą gyvenimą Lietuvoje. Tačiau tikėjimas ir faktai ne visada sutampa.

Žurnalas „International Living“ atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti gyvenimo kokybę įvairiose šalyse. Ji paprastai vertinama analizuojant ne įprastą BVP rodiklį, o bent keletą ekonomiką, kultūrą ir aplinką atspindinčių duomenų grupių. Minimame tyrime vertintas gyvenimo lygis, ekonomikos padėtis, gamtinė aplinka ir klimatas, pilietinės laisvės, saugumas, sveikatos apsaugos sistema, kultūra ir laisvalaikis. Iš viso tirtos 194 šalys.

Lietuva atsidūrė 22 vietoje. Pagal gyvenimo kokybę lyderės yra Prancūzija, Šveicarija, Vokietija - jos surinko 82-81 balus. Pirmąjį „kokybiškų“ šalių šimtuką baigia Rusija ir Kinija. Jos gavo 56-54 balus. Lietuvos balai - 73. Gerokai aplenkta Rusija, ne taip jau atsiliekama ir nuo Šveicarijos.

Kone kiekvienam socialiniam tyrimui galima prikišti tą patį - netinkami metodai, neįvertinti svarbūs faktai. Todėl nesunku numoti ranka ir į „International Living“ tyrimą.

Dar vieną gyvenimo kokybės tyrimą atliko JAV žurnalas „Newsweek“. Šįkart tirta šimtas labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių. Lietuva pateko į pirmąjį jų trečdalį. Ji yra 34 vietoje.

Požiūris į gerovę

Europos Komisija irgi domisi gyvenimo kokybe Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jos užsakytuose tyrimuose nagrinėjamas ir subjektyvus pasitenkinimas, žmonių požiūris į savo gyvenimą. Tai vertinama tarsi mokykloje - nuo 1 iki 10 balų. Europos vidurkis yra 7 balai (studentai ir moksleiviai žino, kad tai reiškia - vidutiniškai). Tačiau yra šalių, kurių gyventojų pasitenkinimas gyvenimu artėja prie vertinimo „labai gerai“. Antai danų vidurkis - 8,6 balo.

Lietuviai savo gyvenimą įvertino vos daugiau nei patenkinamai - 6,3 balo. Sunku tikėtis geresnio balo krašte, kurio gyventojai, nepaisydami gana neblogų objektyvių gyvenimo kokybės rodiklių, yra tvirtai apsisprendę pirmauti neigiamo požiūrio į savo valstybę srityje. ES nerasime valstybės, kurios piliečiai, demokratiškai išsirinkę valdžią, vieningai nutartų, kad už ją blogesnės negali būti. Daugelis lietuvių taip pat sutaria, kad iš šios valstybės reikia emigruoti. Tiktų prisiminti ir tai, kad pagal žmonių, nusprendusių, jog gyvenimas visiškai nepakenčiamas, ir jį savanoriškai nutraukusių, skaičių Lietuva vienoje iš pirmų vietų.

Lyginimo psichoterapija

Neigiamai vertinantys gyvenimą Lietuvoje žmonės dažnai net nežino, koks jis svetur. Jie, kaip ir daugelis žmonių, mėgsta lyginti. Esame apsupti įvairių matavimo ir lyginimo priemonių. Mums nuolat siūlo įvairius lyginimo sąrašus - populiariausiųjų dešimtuką, politikų reitingus, šimtą pelningiausių bendrovių, penkiasdešimties turtingiausių žmonių sąrašą.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas