Gerovės valdytojas – kaip šeimos narys (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Ana Vengrovskaja / Ekonomika.lt

2011-01-11 15:38

Užsienio šalyse privatūs bankininkai ir gerovės valdytojai tampa bene šeimų nariais – jie ne tik ieško, kur investuoti kliento pinigus, sudaro ilgalaikius šeimos biudžeto planus, bet ir suplanuoja atostogas ir net vaikų kišenpinigius. Platesnės gerovės valdymo paslaugos pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Gerovės valdymo specialistai pripažįsta, kad šia paslaugų sritimi dažniausiai naudojasi itin turtingi asmenys, kuriems svarbu turtą perduoti ateinančioms kartoms.

Lietuvoje rinka yra

Pasak finansinių paslaugų įmonės „Gerovės valdymas“ įkūrėjo ir investicijų stratego Viliaus Oškeliūno, pasaulyje ši paslauga anaiptol nėra naujovė, o pirmieji gerovės valdytojai atsirado prieš kelis šimtmečius: „Gerovės valdymas, kaip paslauga, pradėjo plėtotis turbūt dar XVI a., kai tam tikri žmonės padėdavo valdyti dvarą.“

Lietuvoje, anot pašnekovo, tokių paslaugų atmainų atsirado prieš kelis dešimtmečius, atkūrus nepriklausomybę. „Kai kurios kompanijos ar specialistai ir patys to nesuprasdami galėjo atlikti arba atlieka gerovės valdytojo funkcijas“, – teigia V.Oškeliūnas. Anot jo, šių paslaugų rinka egzistuoja ir tokioje nedidelėje šalyje, kaip Lietuva: „Kiekvienoje šalyje yra tam tikras procentas žmonių, kuriems tokių paslaugų reikia. Šie žmonės turi tiek turto, kad jo užteks kelioms ateinančioms kartoms. Paprastai tai žemos rizikos klientai, jų tikslas yra išlaikyti esamą turtą ir pamažu jį padidinti. Jeigu grąža yra didesnė už infliaciją, tai jau gerai.“

Pasak „Finastos“ banko Gerovės valdymo departamento vadovės Dovilės Grigienės, pagrindinė paslauga, kurios pageidauja jų klientai, vis dėlto yra konsultavimas investicijų klausimais, tačiau pasitaiko ir platesnio paslaugų spektro pageidaujančių žmonių. „Dauguma laukia investicinių patarimų, tačiau tikrai galime organizuoti labai įvairių paslaugų. Tokia nauja klientų grupė jau formuojasi“, – teigia D. Grigienė.

Kadangi paslaugos gali būti labai įvairios, su tokiais klientais dirbti gali ir visa grupė skirtingų sričių specialistų.

„Mūsų tiksliniai klientai yra tie, kuriems reikia platesnių paslaugų, kuriems įprastų investavimo sprendimų nepakanka. Paprastai klientui iš pradžių atliekamas finansinis planavimas, apimantis tam tikrą gyvenimo ciklą ar ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, kai šeima turi turto, kuris turėtų būti perduotas kitoms kartoms. Reikia įvertinti rizikos profilį, atlikti finansinį ar mokestinį planavimą, sužinoti kliento tikslus, galbūt klientui patarti išleisti mažiau, o gal ir daugiau – taip irgi būna, ir užtikrinti vykdymą bei nuolatinę priežiūrą“, – šypsojosi pašnekovė.

Svarbu pažinti klientą

Užsienyje gerovės valdytojai aptarti šeimos finansinių reikalų yra kviečiami ir į namus, kur su visa šeima sėdi prie bendro stalo, gerovės valdytojai žino net klientų šunų vardus.

Straipsnio puslapiai:

- Ana Vengrovskaja

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas