Giedrė Gečiauskienė: naujas finansų rinkų galvos skausmas – Italijos bankų krizė

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė

2016-07-28 16:57

Per laikotarpį tarp pasaulį sukrėtusio, bet dabar jau tarsi savaime suprantamo ir nebegąsdinančio „Brexit“ sprendimo ir galimo naujo sukrėtimo, jei lapkritį JAV prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, gresia dar vienas galvos skausmas, kuris šiuo metu lyg ir nustumtas į naujienų paraštes, – Italijos bankų sektoriaus sisteminė krizė. Jei čia prieitų Italijos finansų ministras Pieras Carlo Padoanas, jis visus patikintų, kad jokios krizės nėra – cituojant jo kalbą G20 finansų ministrų susitikime praėjusį sekmadienį: „Mes einame teisinga kryptimi, sisteminio stabilumo rizikos nėra“. Ką gi, matyt, ministras ir rinkų dalyviai žiūri į skirtingus skaičius, nes rinkose jaučiamas labai didelis susirūpinimas Italijos bankų sektoriaus ateitimi.

Pavojaus varpai

Keletas faktų, kodėl Italija vėl atsidūrė po didinamuoju stiklu. Italija yra ketvirta pagal dydį ekonomika euro zonoje. Ne pirmus metus ji linksniuojama už milžinišką valstybės skolą, kuri niekada net nebuvo arti 60 proc. skolos ir BVP santykį įtvirtinančio Mastrichto kriterijaus, o dabar siekia 130 proc. ir nusileidžia tik Graikijai. Su šia problema nieko doro padaryti niekam taip ir nepavyko, tačiau pastaruoju metu visų akys krypsta į bankų sektorių.

Italijos įmonės ir gyventojai yra išties toli gražu ne taip smarkiai prisiskolinę, kaip valstybė. Italijos įmonių įsiskolinimo lygis yra panašus kaip, pavyzdžiui, Estijos ir siekia maždaug 85 proc. nuo BVP (tuo tarpu euro zonos vidurkis yra beveik 110 proc.). Gyventojų skolos sudaro apie 60 proc. nuo BVP, o euro zonos vidurkis viršija 90 proc. Tačiau didžioji problema yra ta, kad italams kaip niekam kitam nesiseka savo skolų grąžinti. Regis, ten požiūris, kad negrąžinti skolos bankui yra garbės reikalas, yra pakankamai tvirtai įsišaknijęs. Neveiksnių paskolų suma Italijos bankuose sudaro sunkiai protu suvokiamus 360 mlrd. eurų ir prilygsta maždaug penktadaliui šalies BVP, arba 18 proc. visų išduotų paskolų (palyginimui: 2008 m. neveiksnių paskolų rodiklis sudarė 6 proc.). Tokio dydžio rodiklis labiau tinka besivystančiai valstybei, o ne vienai iš euro zonos lyderių.

Finansų pasaulis, Tarptautinis valiutos fondas skambina pavojaus varpais net Italijos finansų ministrui nematant savo darže jokių problemų. Didžiausio ir trečio didžiausio Italijos bankų „Unicredit“ ir „Banca Monte dei Paschi di Siena“ akcijų vertė šiemet sumažėjo daugiau nei perpus, visų kotiruojamų Italijos bankų akcijų indekso vertė krito 50 proc. Investuotojai palieka Italijos bankus, ir galiausiai vyriausybei teks rasti vienokius ar kitokius sprendimus.

Kokia gi problema rekapitalizuoti prisižaidusius bankus? 2008 m. krizės akivaizdoje bankai JAV, Airijoje, Ispanijoje buvo gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Italijoje tuo metu bankų sektorius neatrodė taip baisiai. Dabar skaičiai jau gąsdina, ir pagrindinis klausimas yra vienintelis: „Kas mokės?“.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas