Giedrė Gečiauskienė: neigiamų palūkanų eksperimentas nepavyko

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė

2016-08-23 18:17

Europa ir Japonija tebesimoko gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje. Investuotojai suka galvas, kur rasti bent kiek tenkinančio pajamingumo finansinių priemonių, ir pradeda nebestebinti vis kylantys akcijų indeksai, nes – o kurgi daugiau investuotojams nukreipti investicijas? Didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo prognozės lėtai, bet užtikrintai mažinamos. Ką daryti, kuomet kaip niekad laisva monetarinė politika nepadeda pasiekti spartesnio ekonomikos augimo ir aukštesnės infliacijos?

Ekonomikos augimo prognozės nedžiugina

Nors JAV šiuo metu yra vienintelė iš didžiųjų išsivysčiusių ekonomikų, neturinti neigiamų palūkanų, būtent JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen pranešimas metiniame ekonominės politikos simpoziume Jackson Hole rugpjūčio 26 d. patrauks ekonomistų ir rinkų dalyvių dėmesį, ieškant atsakymo į klausimą „Kiek galima tęsti itin laisvą monetarinę politiką, niekaip nesugebant pasiekti makroekonominių tikslų?“.

Tiek Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymi, kad būtina imtis fiskalinio skatinimo priemonių, nes monetarinis neduoda laukto rezultato ir vis mažiau efekto turės ateityje. Ką gi, tokie siūlymai nėra jokia naujiena. Užtenka pažvelgti į duomenis, rodančius, kaip keitėsi rinkų dalyvių lūkesčiai dėl didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo 2017 metais. Palyginus dabartines ir sausio mėnesį skelbtas prognozes, akivaizdu, kad vos spartesnė plėtra prognozuojama tik Japonijai (tiesa, ji išlieka labai menka – apie 0,5 proc.). Tuo tarpu JAV, euro zonos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių ekonomikų augimo prognozės yra mažinamos nepaisant rekordiškai žemų palūkanų.

Būtent dėl šios priežasties labai tikėtina, kad dar žemesnių palūkanų pasaulyje artimiausiu metu nepamatysime. Tiesa, priežasčių jas didinti taip pat nėra, taigi labiausiai tikėtina, kad neigiamas palūkanų normas centriniai bankai išlaikys ir toliau. Tačiau kas gali padėti pasiekti spartesnę ekonomikos plėtrą?

Centrinių bankų taikomų priemonių nepakanka

Viena vertus, patarimas pasitelkti fiskalinius stimulus yra gėdingai paprastas. Būdų skatinti ekonomiką ir tėra du, ir jei monetarinių stimulų neužtenka, reikalingi ir fiskaliniai: arba valstybės išlaidų, arba mokesčių diktuojami stimulai. Tarptautinės institucijos, tokios kaip TVF ir EBPO, jau garsiai kalba apie valstybės išlaidų didinimo poreikį ir kaip priemonę siūlo tikslines investicines programas. Tačiau kuomet išsivysčiusių šalių įsiskolinimo lygiai yra ir taip aukšti, ši užduotis tampa pakankamai sudėtinga.

Kaip bebūtų įdomu, būtent euro zona yra pirmoji tarp didžiųjų ekonomikų, plačiau kalbanti apie fiskalinio skatinimo žingsnius 2017 m. Vien tai, kad Ispanijai ir Portugalijai buvo atleista už Mastrichto kriterijų pažeidimus, leidžia spėti, kad Europos institucijos gali ir toliau būti atlaidžios nesilaikantiems taisyklių, didesniu ir svarbesniu tikslu matydamos spartesnės ekonominės raidos tikslus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas