Giedrė Gečiauskienė: pigaus benzino era tęsis

(Puslapis 1 iš 2)


„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė

2016-03-03 14:04

Jau kurį laiką žemumose išliekančios naftos kainos, žvelgiant labai paprastai, yra puiki žinia vartotojams. Kasdieniame gyvenime jos reiškia ne tik pigius degalus, bet ir mažesnes kitų prekių kainas. Tačiau naftą išgaunančioms valstybėms dabartinės šios žaliavos kainos reiškia kylančius iššūkius siekiant subalansuoti biudžetus ir išlaikyti stabilią politinę padėtį. Kokią įtaką kainoms pastaraisiais mėnesiais daro jų veiksmai? Kaip ir kodėl naftos kainos keisis artimiausiais metais?

Prieš gerą pusmetį iki 50 JAV dolerių už barelį nukritusios „Brent“ naftos kainos buvo vertinamos kaip neįtikėtinai žemos. Nors atrodė, kad žemiau kristi jau nebebuvo kur, naftos kaina buvo nukritusi ir žemiau 30 JAV dolerių už barelį atžymos. Tokie pokyčiai tik dar kartą įrodė, kad turime pakankamai prastą nuojautą, kur gali būti naftos kainų dugnas.

Šiuo metu barelis „Brent“ naftos atsieina maždaug 36,8 JAV dolerio. Naftą išgaunančios valstybės kainą norėtų matyti gerokai aukštesnę dėl kelių priežasčių, tačiau joms kol kas sekasi sunkiai.

Sausio mėnesį Saudo Arabija ir Rusija pranešė ribosiančios naftos gavybą ir taip sukėlė nemenką triukšmą. Kita vertus, triukšmas labai greitai nurimo, mat abi šalys jau tuo metu buvo pasiekusios savo gavybos rekordus, taigi žadėti daugiau nedidinti gavybos nebuvo itin sudėtinga. Tiesa, Rusijos ir Saudo Arabijos pareiškimus parėmė ir kai kurios kitos OPEC šalys, tarp kurių – Kataras bei Venesuela. Tuo tarpu Iranas šį susitarimą nieko nelaukdamas pavadino juokingu. Vėlgi, tokia pozicija nuostabos nekelia. Ši šalis kaip tik ruošiasi reikšmingai didinti naftos gavybą, o tai tapo įmanoma atšaukus sankcijas, kurias ji buvo užsitraukusi dėl savo neskaidrių atominės energetikos programų.

Tačiau minėtų valstybių pažadai riboti naftos gavybą bent kol kas nieko nekeičia. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, kalbant apie naftos gavybą, reikia pastebėti, kad paklausa rinkoje ir toliau išlieka reikšmingai mažesnė už pasiūlą. Produkcijos perteklius pasaulinėje rinkoje visus 2015 metus laikėsi ir šiuo metu išlieka 1,5-2 mln. barelių per dieną. Antra, santykinai griežta didžiųjų pasaulio ekonomikų monetarinė politika neleidžia augti infliacijai bei gyventojų pajamoms, o tai atitinkamai prilaiko pasaulinės ekonomikos augimą. Ne paskutinį vaidmenį vaidina ir Kinija, kurios ekonomikos tempai praranda pagreitį.

Kalbėdami apie ateities perspektyvas, laukiame ne tik spartesnio pasaulio ekonomikos augimo, bet ir laisvesnės monetarinės politikos iš didžiųjų centrinių bankų: Europos, Japonijos (ją matome šioms institucijoms nustatant neigiamas palūkanų normas) ir JAV (manoma, kad po palūkanų normos kilstelėjimo gruodį, šiemet ji keliama daugiau nebus).

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas