Giedrė Gečiauskienė: rinkose – rudeninė korekcija. Kas toliau?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė

2016-09-13 12:52

Regis, tikrai atėjo ruduo. Visą vasarą beveik beatodairiškai nekreipdamos dėmesio į tokius svarbius įvykius kaip „Brexit“, centrinių bankų komunikacija ar geopolitiniai įvykiai, akcijų rinkos išlaikė kilimo tendenciją. Jau buvome pradėję gūžčioti pečiais, iš kur toks optimizmas, ir štai galiausiai atėjo metas, kai rinkos dalyviai persigalvojo, – nuo penktadienio stebime korekciją.

Šių metų akcijų rinkos indeksų raida buvo gana nuosekli – kilimo tendenciją trumpam buvo pažeidęs tik „Brexit“ sprendimas, tačiau paskutinę rimtą korekciją rinkose matėme tik metų pradžioje. Stebint rinkos parametrus, dabartinė korekcija neturėtų stebinti – po nuoseklaus kilimo paprastai ateina momentas, kai rinkos dalyviai nustoja pirkti ir išparduoda, ką nusipirkę, tokiu būdu fiksuodami uždirbtus pelnus. Kaip neretai nutinka tokiais atvejais, šiuo metu krenta ne tik akcijų kainos, bet ir obligacijų, naftos, pramoninių metalų kainos, rizikingesnėmis laikomų valiutų kursai ir net aukso kaina. Kokia gi yra šio sujudimo priežastis? Kaip ir įprasta tokiais atvejais, ji gana neapibrėžta. Pirmiausia, tai lūkesčiai dėl centrinių bankų veiksmų.

Ketvirtadienį įvykęs Europos centrinio banko (ECB) posėdis nieko įdomaus nežadėjo. Nelaukėme nei palūkanų pokyčių, nei svarbių pranešimų spaudos konferencijos metu. Vienintelis lūkestis buvo išgirsti ECB nuomonę ir gaires dėl galimo kiekybinio skatinimo programos plėtimo, nes rinkoje jau kurį laiką buvo juntamas superkamų vertybinių popierių stygius. Posėdis iš dalies atitiko lūkesčius – nepateikė jokių naujienų ar netikėtumų. Paklaustas apie kiekybinio skatinimo programos, kuri turėtų pasibaigti kitų metų kovą, ateitį, ECB prezidentas Mario Draghi nebuvo linkęs atvirauti, tik pranešė, kad reikalui esant programa bus pratęsta. Taip pat buvo pranešta apie minimalias euro zonos BVP augimo prognozių korekcijas. Kadangi rinkos dalyviai pasigedo tikrumo dėl kiekybinio skatinimo programos ir pradėjo spekuliuoti dėl to, kad galbūt ECB yra nusivylęs kiekybinio skatinimo nauda, jau ketvirtadienį prasidėjo bruzdesys rinkoje. Penktadienį akcijų indeksai fiksavo 2-3 proc. kritimą, kuris tęsiasi ir šiandien.

Ne mažiau svarbų impulsą korekcijai davė tebesitęsianti diskusija, kad galbūt JAV Federalinė rezervų sistema (FED) gali netrukus pakelti bazinę palūkanų normą, o tai lemtų lėšų, nukreipiamų į finansų rinkas, brangimą. Dėl FED veiksmų spekuliuojama jau labai seniai, šiemet matėme įvairių krypčių lūkesčių, galiausiai jie dabar yra nusistovėję, kad per artimiausius mėnesius galime sulaukti bazinės palūkanų normos didinimo. O kai kurie ekonominės politikos formuotojai atvirai pasisako, kad JAV ekonomika gali perkaisti, jei tokia žemų palūkanų aplinka, kokią šiuo metu palaiko FED, artimiausiu metu nebus keičiama. Remiantis rinkos dalyvių lūkesčiais, tikimybė, kad FED kels bazinę palūkanų normą gruodžio mėnesį, siekia 60 proc.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas