Giedrė Gečiauskienė: verslui reikia ne pigių pinigų, o stabilumo ir idėjų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė

2016-03-18 10:58

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Pinigų prisotintai rinkai minusinės palūkanos rūpi mažai

Verslui didesnę grėsmę kelia nežinomybė: D. Trumpo pergalės perspektyva JAV, euro zonos migrantų krizė, nesibaigiančios (ir turbūt niekad nesibaigsiančios) Graikijos problemos, galimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, agresyvi Rusijos pozicija, Sirijos keliamas regiono destabilizavimas – štai yra tikrosios priežastys, dėl kurių net primokant už pinigus, regis, niekas nesiveržia jų prisikrauti pilnus maišus ir investuoti į verslo plėtrą.

Užtenka prisiminti visų didžiųjų centrinių bankų lozungą, oriai nešamą karpant palūkanas. Ekonomikos augimas nepakankamas, infliacija nepakankama, taigi centrinis bankas mažina palūkanas, pigina skolinimąsi, galiausiai – baudžia bankus už likvidžių lėšų laikymą, ir manoma, kad kertinė problema bus išspręsta.

Kol kas niekas nekalba apie tai, kad, panašu, jog ekonomikos dėsniai pradeda veikti kitaip. Ar nesame ant kokybiškai naujų atradimų slenksčio? Kaip specialiojoje reliatyvumo teorijoje teigiama, kad greičio riba yra šviesos greitis, ir judėjimui didesniu greičiu reikėtų ieškoti visiškai naujų aiškinimų, taip ir ekonomikos, regis, artėja prie taško, kai iki šiol galioję ekonominiai dėsniai tampa menkai vertingi, ir mes atverčiame tuščią lapą, kurį dar teks prirašyti.

Taigi, kodėl toks milžiniškas monetarinis skatinimas nebeveikia? Išties, darosi aišku, jog ekonomika yra tiek persisotinusi pinigų, kad nebegali jų sugerti daugiau. Panašiai kaip šlapią, įmirkusią kempinę bandydami prisotinti vandens, negalėsime priversti jos sugerti jo dar daugiau, taip ir centriniai bankai verčia verslą absorbuoti vis daugiau ir daugiau pinigų, tačiau verslo nusiteikimas skolintis nebepriklauso nuo to, ar EURIBOR bus -0,20 proc. ar +0,20 proc.

Idėjoms vystyti būtinas politinis stabilumas

Didžiąją paskolos kainos dalį sudaro marža, ir jos dydis yra susijęs su kitais faktoriais, nei tie, kurie daro įtaką EURIBOR dydžiui. Kita vertus, centriniai bankai, bausdami bankus už likvidžių lėšų laikymą (nes tai bankams kainuoja), juos stumia ne tiek skolinti verslo įmonėms, nes bankai ir be šių paskatų tai darytų, o tiesiai į finansų rinkas, kurių plačiuose vandenyse galima paskandinti bet kurio pasaulio banko likvidumo perteklių. Iš viso šio žaidimo teigiamas efektas neišvengiamai pasiekia finansų rinkas, tačiau ne realiąją ekonomiką.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas