Gintautas Bartkus: ekspertai piešia liūdną investicijų Lietuvoje ateitį

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr. Gintautas Bartkus

Viktorija Chockevičiūtė

2016-09-13 12:46

Viena po kitos didžiulės įmonės palieka Lietuvą ir investuoja į gretimas šalis. Ekspertai jau nuo 2006 metų brėžia mažėjančią investicijų kreivę Lietuvoje, o „Coca–Colos“ advokatas įsitikinęs, šios įmonės pasitraukimas – reikšmingas ženklas visems.

Gintautas Bartkus, Tark Grunte Sutkiene advokatas, ES ir bendrovių teisės ekspertas „Coca–Colos“ istoriją stebėjo nuo pat pradžių. Mat 1994 metais, kai buvo steigiama Alytaus „Coca–Cola“ gamykla, jis atstovavo šiai kompanijai, rengė visus steigimo ir su investicijomis susijusius dokumentus.

Interviu metu jis atskleidė ne tik kodėl šios įmonės pasitraukimas reikšmingas, bet ir kur slypi Lietuvos problemos.

- Jūs matėte „Coca– Colos“ Lietuvoje pradžią. Dėl kokių priežasčių ši kompanija pasirinko mus, o ne kaimynines šalis?

- „Coca–cola viena iš pirmųjų organizacijų ir įmonių, kurios ateina, kai tik iškyla kokia nors galimybė. „Coca–colos“ atėjimas – geras ženklas ir kitoms verslo organizacijoms ateiti. 1993–1994 metais Lietuvai labai pasisekė, kad tokia tarptautinė organizacija ateina į tuo metu dar visai nežinomą aplinką ir steigia savo verslo padalinius čia. Sunku pasakyti kuo išsiskyrėme nuo kitų. Pasirinkimas turi daug faktorių. Visų pirma reikia padaryti namų darbus: sukurti įstatyminį pagrindą, garantijas užsienio investuotojams, turėti funkcionuojančią teismų sistemą, aiškumus vyriausybės politikoje. Toliau mes konkuruojame su kitomis valstybėmis. Tai vyksta nuolatos, nesvarbu, kur bebūtum, ar esi Europos Sąjungos narė ar ne. Iš verslo pusės pasirinkimą nulemia ir mokestinė aplinka, ir įstatyminė, ir teismų funkcionavimas, ir makroekonomikai rodikliai, ir rinkos dydis.

Dabar žiūrint į bendrus rodiklius, kuriuos skelbia Pasaulio bankas, mes pagal verslo aplinką atrodome neblogai. Esame dvidešimtuke. Bet įdomu tai, kad ta padėtis yra nestabili. Ji priklauso nuo to kaip kitos valstybės veikia, ar jos pagerina savo sąlygas verslui. Per paskutinius metus stovime vienoje vietoje. Negerėjam, bet ir neblogėjam smarkiai. Yra vietos, kurias Pasaulio bankas išskiria kaip esmines, kur labai svarbu pasitempti: mokesčių sritis, mažų investuotojų apsauga ir bankroto procedūra. Pavyzdžiui, pagal nuosavybės registravimą esame 2, o pagal mokesčių sistemą – 49, pagal bankrotų procedūras – tik 70 iš visų pasaulio valstybių. Toks disbalansas Lietuvoje ir tai rodo tas sritis, kurios reikalauja neatidėliotinų pastangų. Be to, tai taip pat parodo, kad jei norime galime situaciją pakeisti.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas