Gintautas Bartkus: ekspertai piešia liūdną investicijų Lietuvoje ateitį

(Puslapis 1 iš 4)


Asmeninio archyvo nuotr. Gintautas Bartkus

Viktorija Chockevičiūtė

2016-09-13 12:46

Viena po kitos didžiulės įmonės palieka Lietuvą ir investuoja į gretimas šalis. Ekspertai jau nuo 2006 metų brėžia mažėjančią investicijų kreivę Lietuvoje, o „Coca–Colos“ advokatas įsitikinęs, šios įmonės pasitraukimas – reikšmingas ženklas visems.

Gintautas Bartkus, Tark Grunte Sutkiene advokatas, ES ir bendrovių teisės ekspertas „Coca–Colos“ istoriją stebėjo nuo pat pradžių. Mat 1994 metais, kai buvo steigiama Alytaus „Coca–Cola“ gamykla, jis atstovavo šiai kompanijai, rengė visus steigimo ir su investicijomis susijusius dokumentus.

Interviu metu jis atskleidė ne tik kodėl šios įmonės pasitraukimas reikšmingas, bet ir kur slypi Lietuvos problemos.

- Jūs matėte „Coca– Colos“ Lietuvoje pradžią. Dėl kokių priežasčių ši kompanija pasirinko mus, o ne kaimynines šalis?

- „Coca–cola viena iš pirmųjų organizacijų ir įmonių, kurios ateina, kai tik iškyla kokia nors galimybė. „Coca–colos“ atėjimas – geras ženklas ir kitoms verslo organizacijoms ateiti. 1993–1994 metais Lietuvai labai pasisekė, kad tokia tarptautinė organizacija ateina į tuo metu dar visai nežinomą aplinką ir steigia savo verslo padalinius čia. Sunku pasakyti kuo išsiskyrėme nuo kitų. Pasirinkimas turi daug faktorių. Visų pirma reikia padaryti namų darbus: sukurti įstatyminį pagrindą, garantijas užsienio investuotojams, turėti funkcionuojančią teismų sistemą, aiškumus vyriausybės politikoje. Toliau mes konkuruojame su kitomis valstybėmis. Tai vyksta nuolatos, nesvarbu, kur bebūtum, ar esi Europos Sąjungos narė ar ne. Iš verslo pusės pasirinkimą nulemia ir mokestinė aplinka, ir įstatyminė, ir teismų funkcionavimas, ir makroekonomikai rodikliai, ir rinkos dydis.

Dabar žiūrint į bendrus rodiklius, kuriuos skelbia Pasaulio bankas, mes pagal verslo aplinką atrodome neblogai. Esame dvidešimtuke. Bet įdomu tai, kad ta padėtis yra nestabili. Ji priklauso nuo to kaip kitos valstybės veikia, ar jos pagerina savo sąlygas verslui. Per paskutinius metus stovime vienoje vietoje. Negerėjam, bet ir neblogėjam smarkiai. Yra vietos, kurias Pasaulio bankas išskiria kaip esmines, kur labai svarbu pasitempti: mokesčių sritis, mažų investuotojų apsauga ir bankroto procedūra. Pavyzdžiui, pagal nuosavybės registravimą esame 2, o pagal mokesčių sistemą – 49, pagal bankrotų procedūras – tik 70 iš visų pasaulio valstybių. Toks disbalansas Lietuvoje ir tai rodo tas sritis, kurios reikalauja neatidėliotinų pastangų. Be to, tai taip pat parodo, kad jei norime galime situaciją pakeisti.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas