Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

(Puslapis 1 iš 2)


Gitanas Nausėda

Viktorija Chockevičiūtė

2018-03-09 16:42

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs.

Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

Tai, ką matėme 2018 metų pradžioje – dar ne krizės užuomazgos

G. Nausėda teigia, kad skirtinguose regionuose ekonomika ganėtinai subalansuota ir auga. Tiesa, nerimą dar kelia prekybos karai, kuriuos gali sukelti JAV prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinė politika. Tačiau, anot G. Nausėdos, jei JAV susiruoštų eiti į prekybos karą atsakomųjų veiksmų imtųsi ir Kinija bei Europos Sąjunga.

„Tad prekybos karai vestų į pralaiminčią situaciją visiems. Reikėtų mokėti didesnę kainą už prastesnės kokybės gaminius“, – sako G. Nausėda. Kada galimas krizės proveržis, kelia klausimą ekonomistas. Pasak jo, vidurkio tarp pakilimo ir nuosmukio išvesti negalima, nes patys dešimtmečiai buvo labai skirtingi.

„Po paskutinio nuosmukio pakilimas tęsiasi labai ilgai, jis jau artėja prie rekordo. (...) Su nerimu atkreipiame dėmesį, kas akcijų rinkose visai neseniai nutiko. Klausimas, ar tai skambutis rodantis, kad artėja gili finansinė krizė? Tai pats smuktelėjimas istoriškai bei procentiškai žiūrint nėra pats baisiausias. Tai kas nutiko, buvo fiziologiškas rinkos atsiraugėjimas. Kodėl? Nes ilgą laiką buvo maitinama pigiais pinigais iš Centrinių bankų. Tik klausimas, ar tas riaugtelėjimas rodo dideles skrandžio ligas ir visos ekonomikos nuosmukį“, – apie JAV akcijų nuosmukį komentavo G. Nausėda.

Visgi, jo nuomone, jei artimiausia krizė kils ir jai bus lemta kilti per artimiausius keletą metų, ji prasidės finansų rinkose. „Bet nemanau, kad tai, kas nutiko 2018 metų pradžioje, jau ir yra ta krizė“, – sako ekonomistas.

Lietuva daug geriau pasiruošusi

Anot G. Nausėdos, mūsų ekonomikos augimo tempai jau pranoksta Europos Sąjungos augimo tempus ir klausimas, ar už kampo laukia ekonomikos nuosmukis. Šis klausimas gali kankinti nuolat, tačiau viena aišku, Lietuva daug labiau pasiruošusi. Lietuvos fiskalinė politika yra mažiau procikliška, o einamoji sąskaita labiau subalansuota nei prieš dešimtmetį.

Pirmiausia G. Nausėda kalba apie biudžeto situaciją. Štai per prieš 2008 metų krizę turėjome biudežto deficitą. O dabar, nors ir kuklų, bet sukaupėme perteklių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas