Gitanas Nausėda. Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?

(Puslapis 1 iš 2)


2017-06-28 12:09

Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms.

Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas.

Socialiai jautrus ekonomistas jam priešgyniautų, pabrėždamas pražūtingą krizės įtaką skurdžiausiai gyvenančių visuomenės narių finansinei padėčiai. Abi pusės yra savotiškai teisios, tiesiog pirmuoju atveju išryškinamos ilgesnio laikotarpio pasekmės, antruoju – momentinis krizės šūvis į paprastų žmonių pinigines. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pirmaisiais metais krizė buvo nuolatinė, kadangi ji sutapo su ūkio persiorientavimo iš planinės į rinkos ekonomiką procesu.

1994 metais pagrindinės reformos jau buvo įgyvendintos, tačiau prasidėjo vadinamosios sektorinės krizės, pirmiausia nelegalių kredito įstaigų bankrotai, pasiglemžę daugybės žmonių santaupas, o 1995–1996 metais dar ir kelių komercinių bankų žlugimas, supurtęs pasitikėjimą legaliai veikiančia finansų sistema.

Tuo metu galėjo susidaryti įspūdis, kad Lietuva be krizių – Lietuva be ateities. Tokiomis sąlygomis atsirado net etatinių krizės pranašų. Viena paskutiniame XX a. dešimtmetyje labai populiari finansų analitikė ėmė reguliariai prognozuoti krizes maždaug kas pusmetį. Buvo metas, kai Lietuvos bankas net svarstė, ar nereikėtų jos pranašysčių registruoti norint apskaičiuoti jų išsipildymo koeficientą.

Po Rusijos krizės Lietuvos verslininkai atsitiesė gana greitai

Visgi vienas dalykas yra neginčijamas – atkaklūs krizės šaukliai anksčiau ar vėliau pasirodo esą teisūs. Atidundėjo 1997 metų Pietryčių Azijos ir ypač 1998 metų Rusijos krizės, vaizdžiai pademonstravusios, kad gyvename globalioje ekonomikoje, kurioje drugelio sparnų plazdėjimas Karibuose gali sukelti cunamį Indijos vandenyne.

Tiesa, Rusijos su drugeliu nesulyginsi nei dydžiu, nei charakteriu. Vertinant Rusijos krizės pasekmes Lietuvos ekonomikai praėjus beveik 20 metų, negalima atsistebėti, kaip greitai šalies verslas atsitiesė nuo patirto smūgio. Juk į Rusiją tuo metu vežėme apie ketvirtadalį viso savo eksporto, o labiausiai rusų mėgstama atsiskaitymo valiuta buvo JAV doleris. Jis Lietuvoje taip pat buvo populiariausias, palyginti su kitomis valiutomis. Vis dėlto jokio paradokso čia nėra – didžiojo kaimyno krizė buvo klasikinė regioninė krizė, neturėjusi pragaištingos įtakos pasaulio ekonomikai. Praradus rinką Rytuose, visais įmanomais būdais pradėta kabintis į rinkas Vakaruose ir ši strategija labai greitai pasiteisino. Štai kodėl Lietuvos verslas ir valstybės biudžetas greitai išsilaižė žaizdas ir Lietuva net sugebėjo išvengti recesijos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas