Gitanas Nausėda. Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?

(Puslapis 1 iš 2)


2017-06-28 12:09

Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms.

Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas.

Socialiai jautrus ekonomistas jam priešgyniautų, pabrėždamas pražūtingą krizės įtaką skurdžiausiai gyvenančių visuomenės narių finansinei padėčiai. Abi pusės yra savotiškai teisios, tiesiog pirmuoju atveju išryškinamos ilgesnio laikotarpio pasekmės, antruoju – momentinis krizės šūvis į paprastų žmonių pinigines. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pirmaisiais metais krizė buvo nuolatinė, kadangi ji sutapo su ūkio persiorientavimo iš planinės į rinkos ekonomiką procesu.

1994 metais pagrindinės reformos jau buvo įgyvendintos, tačiau prasidėjo vadinamosios sektorinės krizės, pirmiausia nelegalių kredito įstaigų bankrotai, pasiglemžę daugybės žmonių santaupas, o 1995–1996 metais dar ir kelių komercinių bankų žlugimas, supurtęs pasitikėjimą legaliai veikiančia finansų sistema.

Tuo metu galėjo susidaryti įspūdis, kad Lietuva be krizių – Lietuva be ateities. Tokiomis sąlygomis atsirado net etatinių krizės pranašų. Viena paskutiniame XX a. dešimtmetyje labai populiari finansų analitikė ėmė reguliariai prognozuoti krizes maždaug kas pusmetį. Buvo metas, kai Lietuvos bankas net svarstė, ar nereikėtų jos pranašysčių registruoti norint apskaičiuoti jų išsipildymo koeficientą.

Po Rusijos krizės Lietuvos verslininkai atsitiesė gana greitai

Visgi vienas dalykas yra neginčijamas – atkaklūs krizės šaukliai anksčiau ar vėliau pasirodo esą teisūs. Atidundėjo 1997 metų Pietryčių Azijos ir ypač 1998 metų Rusijos krizės, vaizdžiai pademonstravusios, kad gyvename globalioje ekonomikoje, kurioje drugelio sparnų plazdėjimas Karibuose gali sukelti cunamį Indijos vandenyne.

Tiesa, Rusijos su drugeliu nesulyginsi nei dydžiu, nei charakteriu. Vertinant Rusijos krizės pasekmes Lietuvos ekonomikai praėjus beveik 20 metų, negalima atsistebėti, kaip greitai šalies verslas atsitiesė nuo patirto smūgio. Juk į Rusiją tuo metu vežėme apie ketvirtadalį viso savo eksporto, o labiausiai rusų mėgstama atsiskaitymo valiuta buvo JAV doleris. Jis Lietuvoje taip pat buvo populiariausias, palyginti su kitomis valiutomis. Vis dėlto jokio paradokso čia nėra – didžiojo kaimyno krizė buvo klasikinė regioninė krizė, neturėjusi pragaištingos įtakos pasaulio ekonomikai. Praradus rinką Rytuose, visais įmanomais būdais pradėta kabintis į rinkas Vakaruose ir ši strategija labai greitai pasiteisino. Štai kodėl Lietuvos verslas ir valstybės biudžetas greitai išsilaižė žaizdas ir Lietuva net sugebėjo išvengti recesijos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Ekonomistai įsitikinę – skurstančių lietuvių nedaugėja

 Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, ...

Lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba – specialistai kaltina pačius gyventojus

 Lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Iš jos, pasirodo, esame vieninteliai, kurie išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nes vis skolinamės. Gyventojai piktinasi, kad jiems taupyti neleidžia maži ...

Augančios imigracijos miražas: Lietuvą iš duobės traukia ne grįžtantys lietuviai

 Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio ...

„Yandex. Taxi“ įsisuko į lietuvio sąskaitą: neteko virš 90 eurų net nepasinaudojęs paslaugomis

 Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir ...

„Telia“ išjungia skaitmeninę antžeminę televiziją: ką reikia žinoti?

Daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų: mokamus jos kanalus transliuojanti „Telia“ nuo šiandien išjungia dalį siųstuvų, o paskutinės transliacijos bus ...

Pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, bet ragina dėmesį atkreipti į tris veiksnius

 Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti ...

Bendrovė iš JAV atidarys gamyklą Šiauliuose: įdarbins iki 600 darbuotojų

 JAV gamintojas „INTUS Windows“ paskelbė apie savo planus atidaryti gamybos centrą ir įdarbinti iki 600 darbuotojų Šiauliuose. 50 000 m2 ploto gamyklos statybos, kurios kelerius ateinančius metus bus vykdomos etapais, bus ...

„Small Planet Airlines“ vadovas paaiškino, kodėl vėluoja jų skrydžiai

 Šį kelionių sezoną netyla kalbos apie „Small Planet Airlines“ vėlavimus. Pati bendrovė tikina, kad visa tai lėmė didesnis kelionių intensyvumas, o nuo kitų kompanijų jos tikrai neišsiskiria, kaip blogiukai. Tiesa, ...

„Wizz Air“ pranešė atšaukianti dalį skrydžių iš Lietuvos

 Penktadienį avialinijų bendrovė „Wizz Air“ žiniasklaidoje pradėjo dalintis oficialiu bendrovės komentaru, kuriame nurodo, kad norint, jog populiariausi maršrutai būtų prieinami už mažesnę kainą, tenka atsisakyti kai kurių ...

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas