Gitanas Nausėda: Lietuvos ekonomika – ne bėgte, o pėstute

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda

2016-11-03 17:09

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečią 2016 metų ketvirtį šalies BVP padidėjo 1,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu. Lietuvos ekonomika toliau išlieka kuklaus augimo zonoje, o tai vis dar yra tam tikras pasiekimas sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis.

Kita vertus, didesnės BVP kilimo spartos pasigendame todėl, kad ji garantuotų, jog šalies gyventojų pajamos greičiau artėtų prie Vakarų Europos šalių standarto.

Šiame kontekste esminės reikšmės įgyja Seimo rinkimus laimėjusių partijų nuostatos verslo konkurencingumo ir investicinio patrauklumo klausimais. Dėl suprantamų priežasčių ikirinkiminėse politinėse batalijose vyravo socialinio saugumo ir pajamų perskirstymo aspektai, tačiau dabar šalies gyventojai taip pat laukia sprendimų, padėsiančių susigrąžinti verslo pasitikėjimą ir apetitą investuoti. Ypač didelį dėmesį reikėtų kreipti į valdančiųjų partijų planus darbo rinkos reguliavimo ir mokesčių reformos srityse. Iš tų idėjų, kurios sklando viešojoje erdvėje dėl Darbo kodekso tobulinimo, pensijų sistemos finansavimo pertvarkymo, sunkoka išskaityti, kaip tai padidins ekonomikos augimo potencialą.

Tuo tarpu atskirų šalies ūkio sektorių plėtros tendencijos yra labai netolygios. Keletą mėnesių iš eilės nedemonstravusi didelio aktyvumo, 2016 metų rugsėjį Lietuvos pramonė „sužibėjo“ – pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 8 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 7,8 proc.) didesnė nei prieš metus. Deja, sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su analogišku 2015 metų laikotarpiu, pramonės produkcija ūgtelėjo kur kas kukliau – 2,6 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,4 proc.). Iš esmės šis sektorius augo panašiu tempu kaip ir visas BVP, todėl jo nepavadinsi varomąja šalies ūkio jėga.

Sklandų eksporto perorientavimą iš Rusijos į Europos Sąjungos arba trečiųjų šalių rinkas komplikuoja eksporto kainų mažėjimas. Be to, vasaros mėnesiais mažėjo ir realaus eksporto apimtis. Įspūdingas eksporto į JAV padidėjimas buvo veikiau maloni išimtis nei tendencija. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad atsivėrė keliai į JAV lietuviškiems maisto produktams, be to, dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras gerino mūsų prekių konkurencingumą tenykštėje rinkoje.

Kita silpnoji Lietuvos ūkio vieta tebėra vangus investicinis procesas. Ši problema yra aktuali dviem aspektais. Pirma, investicijos yra sudėtinė BVP dalis, todėl jų stoka tiesiogiai lėtina ekonomikos plėtrą. Antra, didesnės investicijos šiandien yra spartesnės BVP plėtros rytoj prielaida, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos finansinė parama po 2020 metų smarkiai sumažės. Kadangi sunkoka pašalinti iš verslo gyvenimo geopolitinį ir globalinį ekonominį neapibrėžtumą, būtina ekonominės politikos priemonėmis skatinti verslą investuoti į technologinį atsinaujinimą, o ten kur racionalu – ir į gamybos plėtrą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas