Gitanas Nausėda: Lietuvos ekonomika – ne bėgte, o pėstute

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda

2016-11-03 17:09

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečią 2016 metų ketvirtį šalies BVP padidėjo 1,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu. Lietuvos ekonomika toliau išlieka kuklaus augimo zonoje, o tai vis dar yra tam tikras pasiekimas sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis.

Kita vertus, didesnės BVP kilimo spartos pasigendame todėl, kad ji garantuotų, jog šalies gyventojų pajamos greičiau artėtų prie Vakarų Europos šalių standarto.

Šiame kontekste esminės reikšmės įgyja Seimo rinkimus laimėjusių partijų nuostatos verslo konkurencingumo ir investicinio patrauklumo klausimais. Dėl suprantamų priežasčių ikirinkiminėse politinėse batalijose vyravo socialinio saugumo ir pajamų perskirstymo aspektai, tačiau dabar šalies gyventojai taip pat laukia sprendimų, padėsiančių susigrąžinti verslo pasitikėjimą ir apetitą investuoti. Ypač didelį dėmesį reikėtų kreipti į valdančiųjų partijų planus darbo rinkos reguliavimo ir mokesčių reformos srityse. Iš tų idėjų, kurios sklando viešojoje erdvėje dėl Darbo kodekso tobulinimo, pensijų sistemos finansavimo pertvarkymo, sunkoka išskaityti, kaip tai padidins ekonomikos augimo potencialą.

Tuo tarpu atskirų šalies ūkio sektorių plėtros tendencijos yra labai netolygios. Keletą mėnesių iš eilės nedemonstravusi didelio aktyvumo, 2016 metų rugsėjį Lietuvos pramonė „sužibėjo“ – pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 8 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 7,8 proc.) didesnė nei prieš metus. Deja, sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su analogišku 2015 metų laikotarpiu, pramonės produkcija ūgtelėjo kur kas kukliau – 2,6 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,4 proc.). Iš esmės šis sektorius augo panašiu tempu kaip ir visas BVP, todėl jo nepavadinsi varomąja šalies ūkio jėga.

Sklandų eksporto perorientavimą iš Rusijos į Europos Sąjungos arba trečiųjų šalių rinkas komplikuoja eksporto kainų mažėjimas. Be to, vasaros mėnesiais mažėjo ir realaus eksporto apimtis. Įspūdingas eksporto į JAV padidėjimas buvo veikiau maloni išimtis nei tendencija. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad atsivėrė keliai į JAV lietuviškiems maisto produktams, be to, dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras gerino mūsų prekių konkurencingumą tenykštėje rinkoje.

Kita silpnoji Lietuvos ūkio vieta tebėra vangus investicinis procesas. Ši problema yra aktuali dviem aspektais. Pirma, investicijos yra sudėtinė BVP dalis, todėl jų stoka tiesiogiai lėtina ekonomikos plėtrą. Antra, didesnės investicijos šiandien yra spartesnės BVP plėtros rytoj prielaida, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos finansinė parama po 2020 metų smarkiai sumažės. Kadangi sunkoka pašalinti iš verslo gyvenimo geopolitinį ir globalinį ekonominį neapibrėžtumą, būtina ekonominės politikos priemonėmis skatinti verslą investuoti į technologinį atsinaujinimą, o ten kur racionalu – ir į gamybos plėtrą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas