Gitanas Nausėda: su kainų augimu turėsime tvarkytis patys, ECB mums nepadės

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. G. Nausėda

Viktorija Chockevičiūtė

2017-12-01 18:27

Baltijos šalys susiduria su didžiausia infliacija Europoje. Tačiau tai – mūsų asmeninė bėda, o ne Europos centrinio banko (ECB), sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, jau dabar matoma vartotojų reakcija į padidėjusias kainas – perkama mažiau.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad globalinė ekonomika šiuo metu labai neblogos būklės, nėra matoma „Achilo kulnų“, auga perkamoji galia euro zonoje. Tačiau ne visose euro zonos šalyse infliacija auga vienodai.

„Mes Baltijos šalyse, deja, jei paklausite gyventojų, gerokai didesniu mastu kenčiame dėl didelės infliacijos ir ECB mums čia nepadės dėl vienos priežasties – jie orientuoti į didžiąsias valstybes, kur infliacija per maža ir tai, kad kainų augimas pas mus yra didelis, nelabai juos domina ir šią problemą turėsime spręsti patys“, – sako ekonomistas.

Tad, pasak jo, ir toliau gyvensime žemų palūkanų pasaulyje. „Palūkanos pasmerktos likti tokio pat lygio iki 2019 m. galo tikriausiai“, – nurodo jis.

Rizika nedings ir kitais metais: vartotojai perka mažiau

G. Nausėdos teigimu, maisto produktų rinkoje matome, kad apyvarta maisto produktų prekybininkų auga iš esmės ne dėl didesnio vartojimo, o dėl to, kad didėjo kainos. Ne maisto produktų rinkoje apyvarta svarbi, bet kainų komponente vaidina mažesnį vaidmenį ir reali apyvarta auga, nors ir augimas lėtėja.

„Dėl to vis labiau pradedama kalbėti apie tą faktorių – paklausos elastingumas kainai. Vartotojai pradeda reaguoti į kainas ne tik, kad sąmoningai perka mažiau, bet ir dėl to, kad didesnę pajamų dalį skiria padidėjusiems kainoms. O padidėjusiomis kainomis tenka pirkti mažiau“, – nurodo ekonomistas.

Tad vidaus paklausos lėtėjimas yra viena pagrindinių makroekonominių rizikų.

„Žvelgiant į kitus metus, panašu, kad tendencija, kad ir kokia švelni ji būtų, nenutrūks. Ir tai gali lemti bendro vidaus produkto (BVP) lėtėjimą 2018 m.“, – teigia ekonomistas.

Pastebima, kad ir restoranų bei kavinių apyvarta keletą mėnesių iš eilės lėtėjo. Tad tai – ne uždaryto Vilniaus oro uosto pasekmė. Ekonomistas spėja, kad tam įtaką galėjo daryti itin lietingi orai: žmonės nusprendžia pasilikti ir gaminti namuose.

G. Nausėda taipogi pastebėjo, kad sumažėjo parduodamų gėrimų apyvartą, tačiau tai įvyko dėl padidėjusių akcizų. „Gėrimų pardavimas specializuotuose parduotuvėse sumažėjo. Ko gero to ir norėjo valdžia, bet negalima pasakyti, ar vartojimas sumažėjo, nes nežinia, kiek persikėlė už sienos ir, kiek perkame Lenkijoje ar Latvijoje“, – sako jis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas