Gitanas Nausėda: už Ramūno Karbauskio pasiūlymą teks susimokėti ateities kartoms


Ruslano Kondratjevo nuotr. Gitanas Nausėda

Monika Kasnikovskytė

2017-08-21 09:19

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo pradėti diskusiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų. Savo „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis teigia, kad mūsų prioritetas turėtų būti ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonių gerovė. Tačiau ekonomistai teigia, kad už šį pasiūlymą mokėti atsieis ateities kartoms.

Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos. Tačiau, anot politiko, šiuo atveju prioritetas turėtų būti žmonių gerovė.

„Suprantu argumentus, jog ekonomikos augimas leidžia grąžinti valstybės skolas ir formuoti rezervus galimoms krizėms įveikti, bet tie argumentai netinkami žinant, kokie milžiniški emigracijos tempai ir kaip dėl to nukenčia Lietuvos ekonomika. Dėl to mūsų prioritetas – ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonės bei jų gerovė“, - „Facebook“ rašė R. Karbauskis.

Gyventojų gerovė ateities žmonių sąskaita

Tačiau tokią idėją ekonomistas Gitanas Nausėda vertina skeptiškai. Jo teigimu, įgyvendinus R. Karbauskio pasiūlymą, augtų biudžeto deficitas, o tai atsirūgtų ateities kartoms.

„Aišku, kad tokio apynasrio nuėmimas turbūt tam ir yra daromas, kad būtų pajusta daugiau laisvės išlaidauti, didinti išlaidas kažkokioms visuomenės gyvenimo sritims. Viskas gerai, jei tai būtų daroma iš pajamų didėjimo, kadangi pajamų didėjimo staigaus nenusimato artimiausiais metais, matyt, tai būtų daroma tiesiog didėjančio biudžeto deficito sąskaita. O biudžeto deficitas lemia didesnę valstybės skolą, o valstybės skola – valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Tai tam tikra prasme, noras būti geresniems šiandieniniams rinkėjams reikštų, kad už tai reikėtų susimokėti rytdienos kartoms, kurios tas palūkanas ir turėtų prisiimti ant savo pečių“, - tv3.lt sakė G. Nausėda.

Ekonomistas akcentuoja, kad Lietuvai ir taip sunku subalansuoti biudžetą, o vieninteliai metai, kai tai pavyko nuo nepriklausomybės atkūrimo – 2016 m. G. Nausėda valstiečių vadovui siūlo užsimotų tikslų siekti paprasčiausiai perskirstant dabartines valstybės lėšas.

„Kadangi fiskalinės drausmės įstatymas neriboja, kiek atskiroje lentynėlėje gali sau leisti išlaidų, tai jeigu vienoje lentynėlėje pataupai, niekas tau nedraudžia padidinti kitoje lentynėlėje esančių lėšų kiekį ir įgyvendinti savo sumanymus. Matyt, kad nerandama politinės valios pasiekti štai tokiam taupymui“, - kalbėjo G. Nausėda.

Fiskalinės drausmės įstatymas – finansinio stabilumo garantas

Portalas tv3.lt primena, kad Fiskalinės drausmės įstatymas įsigaliojo dar 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas nustato, kad augant ekonomikai būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto. Tokiu atveju, net esant lėtam ekonomikos augimui, būtų išlaikytas finansinis stabilumas. Įstatymas pagrįstas pagrindinėmis ES Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis, kurių Lietuva privalo laikytis pagal Europos Sąjungos stojimo sutartį.

- Monika Kasnikovskytė

Close

Gamintojai įsipareigojo keisti produktų receptūras: kaip tai paveiks kainą?

 Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to ...

NT rinka didžiųjų Lietuvos vystytojų akimis: pigti gali tik tam tikri būstai

 Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol ...

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas