Gitanas Nausėda: už Ramūno Karbauskio pasiūlymą teks susimokėti ateities kartoms


Ruslano Kondratjevo nuotr. Gitanas Nausėda

Monika Kasnikovskytė

2017-08-21 09:19

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo pradėti diskusiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų. Savo „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis teigia, kad mūsų prioritetas turėtų būti ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonių gerovė. Tačiau ekonomistai teigia, kad už šį pasiūlymą mokėti atsieis ateities kartoms.

Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos. Tačiau, anot politiko, šiuo atveju prioritetas turėtų būti žmonių gerovė.

„Suprantu argumentus, jog ekonomikos augimas leidžia grąžinti valstybės skolas ir formuoti rezervus galimoms krizėms įveikti, bet tie argumentai netinkami žinant, kokie milžiniški emigracijos tempai ir kaip dėl to nukenčia Lietuvos ekonomika. Dėl to mūsų prioritetas – ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonės bei jų gerovė“, - „Facebook“ rašė R. Karbauskis.

Gyventojų gerovė ateities žmonių sąskaita

Tačiau tokią idėją ekonomistas Gitanas Nausėda vertina skeptiškai. Jo teigimu, įgyvendinus R. Karbauskio pasiūlymą, augtų biudžeto deficitas, o tai atsirūgtų ateities kartoms.

„Aišku, kad tokio apynasrio nuėmimas turbūt tam ir yra daromas, kad būtų pajusta daugiau laisvės išlaidauti, didinti išlaidas kažkokioms visuomenės gyvenimo sritims. Viskas gerai, jei tai būtų daroma iš pajamų didėjimo, kadangi pajamų didėjimo staigaus nenusimato artimiausiais metais, matyt, tai būtų daroma tiesiog didėjančio biudžeto deficito sąskaita. O biudžeto deficitas lemia didesnę valstybės skolą, o valstybės skola – valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Tai tam tikra prasme, noras būti geresniems šiandieniniams rinkėjams reikštų, kad už tai reikėtų susimokėti rytdienos kartoms, kurios tas palūkanas ir turėtų prisiimti ant savo pečių“, - tv3.lt sakė G. Nausėda.

Ekonomistas akcentuoja, kad Lietuvai ir taip sunku subalansuoti biudžetą, o vieninteliai metai, kai tai pavyko nuo nepriklausomybės atkūrimo – 2016 m. G. Nausėda valstiečių vadovui siūlo užsimotų tikslų siekti paprasčiausiai perskirstant dabartines valstybės lėšas.

„Kadangi fiskalinės drausmės įstatymas neriboja, kiek atskiroje lentynėlėje gali sau leisti išlaidų, tai jeigu vienoje lentynėlėje pataupai, niekas tau nedraudžia padidinti kitoje lentynėlėje esančių lėšų kiekį ir įgyvendinti savo sumanymus. Matyt, kad nerandama politinės valios pasiekti štai tokiam taupymui“, - kalbėjo G. Nausėda.

Fiskalinės drausmės įstatymas – finansinio stabilumo garantas

Portalas tv3.lt primena, kad Fiskalinės drausmės įstatymas įsigaliojo dar 2008 m. sausio 1 d. Įstatymas nustato, kad augant ekonomikai būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto. Tokiu atveju, net esant lėtam ekonomikos augimui, būtų išlaikytas finansinis stabilumas. Įstatymas pagrįstas pagrindinėmis ES Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis, kurių Lietuva privalo laikytis pagal Europos Sąjungos stojimo sutartį.

- Monika Kasnikovskytė

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

Galvos skausmas darbdaviams: rugsėjį prasideda nedarbingumo antplūdis

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis“ ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas