„Google“ idėja sukurti bevielį internetą oro balionais nėra jau tokia beprotiška


REUTERS/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2013-06-03 17:13

 Įvairūs šaltiniai internete praneša, kad „Google“ ir toliau eksperimentuoja. Šį kartą teigiama apie bevielio tinklo kūrimą Afrikoje ir Pietryčių Azijoje, kuris bus tiekiamas panaudojant oro balionus. Jau šiuo metu žinoma „White Spaces“ programa, bet balionai - kai kas egzotiškesnio.

Interneto gigantas šiuo metu deda dideles pastangas į specialių oro balionų ir mažų dirižablių tobulinimą, jog šie, skraidydami numatytoje teritorijoje, galėtų perduoti signalus šimtų kvadratinių mylių teritorijose. Tokių priemonių norima imtis besiplečiančiose rinkose, kuriose nėra interneto.

„Google“ noras paprastas: sujungti Afrikos ir Pietryčių Azijos gyventus, kurie gyvena ne pagrindiniuose miestuose. Projektui pasiekti tikslą būtų naudojamos visos įmanomos technologijos, įskaitant balionus, palydovus bei net televizijoje naudojamus dažnius.

Mes visi žinome apie kitus kelius, kurie leidžia prisijungti prie interneto savo regione neturint įprastų interneto linijų, bet įdomiausiai atrodo oro balionų idėja. „Google“ atsisako komentuoti gandus, tačiau bevielių tinklų specialistas Stevenas Crowley'is nesidrovėjo pakalbėti apie pasklidusią informaciją.

S. Crowley'is teigė, jog oro balionų ar mažų dirižablių panaudojimas bevielio interneto tiekimui tikrai įmanomas. Taip yra dėl to, jog balionai jau keletą dešimtmečių naudojami bevielei komunikacijai. S. Crowley prisimina atvejį Kuboje, kai dar valdė Fidelis Kastro.

„Jie tiekė video medžiagą ir energiją kabeliu ir vėliau transliavo į Kubą, kai buvo geras oras, nors tai mažai ką reiškė – tai buvo daroma praktiškai visada.“, – sakė S. Crowley. „Tiesa, esant ypač blogam orui, jie turėdavo viską išjungti ir nuleisti ant žemės. Tai galioja visoms panašioms sistemoms, jei oras yra atšiaurius. Priklausomai nuo dizaino, jūs turėsite vėjo jėgą, pučiančią tam tikra kryptimi ir taip veikiančią balioną.“, – sakė S. Crowley apie galimus „Google“ oro balionus.

Vis dėlto pažymima, jog S. Crowley minėti oro balionai (tiksliau – aerostatai) Kubos atveju buvo prie Žemės pritvirtinti kabeliu. Panašūs šiuolaikiniai prietaisai nereikalauja būti pririšti prie žemės, kas iškart iškelia mintį, jog ore jie gali judėti bei toliau perduoti bevielį tinklą numatytoje zonoje. Jie sveria viso labo apie 6 kilogramus ir visą reikiamą informaciją gauna oru iš apačios, bet be kabelių.

Štai „Space Data“ naudojama karinė FM radijo kartojimo technologija veikia panašiai. Įprastai radijas kariškiams veikia iki 10 mylių zonoje, tačiau į orą yra iškeliamas mažas balionas. Jis pasiekia stratosferą ir padidina zonos dydį net iki 400 mylių. Panašiai veiktų ir „Google“ oro balionai arba maži dirižabliai, kurie tiesiog išplėstų bevielį tinklą į žymiai didesnę teritoriją.

technologijos.lt

Close

Išskirti daugiausiai internete naršantys Lietuvos regionų gyventojai

Daugiausiai internetu Lietuvoje naudojasi Vilniaus miesto ir jo apylinkių gyventojai, rečiausiai – Šiaulių, Panevėžio, Utenos gyventojai. Tarp aktyviausių – jaunesnio ir vidutinio amžiaus interneto vartotojai. Tokius rezultatus ...

Naujovės, pakeisiančios visų gyvenimus: robotai asistentai ir netikėtumai iš „Facebook“

2017-ieji metai žada nustebinti ne viena inovacija finansinių technologijų („fintech“) srityje. Tačiau į ką ypač vertėtų atkreipti dėmesį? Kai kreipsitės į banką kokiu nors kasdieniu klausimu, atsakymą gausite iš roboto, o už ...

Šaltis išmaniesiems telefonams pakenkia netikėtais būdais. Kaip apsisaugoti?

Atėjus šaltoms dienoms, „Tele2“ Telefonų priežiūros centre padaugėja klientų, kurie skundžiasi telefonų baterijomis. Jos ne tik greičiau išsikrauna, bet ir neteisingai rodo energijos atsargą. Pasitaiko, kad lauke telefonas ...

Tarptautinis dėmesys: lietuviai patenka tarp TOP 10 sparčiausiai augančių Europos verslų

Pasaulyje vienas autoritetingiausių verslo naujienų portalų „Forbes“ įtraukė „NFQ Technologies” kuriamą meta paieškos variklį „HomeToGo” į TOP-10 sparčiausiai augančių Europos verslų. „Forbes“ ...

Kokių naujovių pažers el. prekyba 2017 metais?

2016-aisiais metais lauktas ženklus mobiliosios prekybos augimas keliamų lūkesčių vis dėlto nepateisino, nors ir nestypčiojo vietoje. Kokias naujoves prekybos ekspertai prognozuoja ateinantiems 2017-iesiems? Kaip ir tikimasi jau ne vienerius ...

IT darbas pagal švedus ir lietuvius, kokie skirtumai?

Lietuvos IT specialistai yra vertinami dėl aukštos darbo kultūros, kompetencijos bei įvairiapusės kvalifikacijos, kuri leidžia sėkmingai tvarkytis su nestandartiniais iššūkiais. Todėl mūsų šalies IT specialistus mielai ...

Geriausi Lietuvos inovatoriai: lietuviams trūksta ne idėjų, o drąsos

2016 m. tarp šimto geriausių Vidurio ir Rytų Europos inovatorių atsidūrė ir penki lietuviai, o finalininkų sąraše – daugiausia lenkų. Į „New Europe 100“ inovatorių sąrašą patekę lietuviai džiaugėsi tokiu ...

5 būdai apsisaugoti nuo sukčių socialiniuose tinkluose

Neseniai Lietuvoje nuaidėjęs skandalas neva apie vaiko mirtį melavusią ir kitų žmonių sąskaita pasipelniusią moterį iškėlė diskusinį klausimą – kodėl taip paprasta pakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose? Oficialiais Lietuvos ...

MTG pristatė naują paslaugą Lietuvoje: galimybė stebėti video turinį bet kur ir bet kada

Tarptautinė žiniasklaidos grupė „Modern Times Group“ (MTG) šiandien Lietuvoje pristatė naują paslaugą „Viaplay“. Tai – video transliacijų internetu platforma, kuri pasiūlys didžiausią Baltijos šalyse ...

Užsieniečių įdarbinimas – gelbėjimosi ratas Lietuvos IT sektoriui

Kitoms šalims garsiai kviečiantis specialistus iš trečiųjų šalių, apie lankstesnį užsieniečių įdarbinimą pagaliau ryžtasi kalbėti ir Lietuva. Antradienį Seimo nariai svarstys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas