Graikai Vokietijai galvos skausmo nebekelia

Berlynas, ne Briuselis, nuspręs euro zonos ateitį, nes Vokietijos ekonomikos galia ir pagrindinės ES mokėtojos statusas suteikia jai efektyvų veto prieš pagrindinius sprendimus. Todėl stebina tai, kad Berlyno valdžios koridoriuose pagrindinis nerimas nėra tai, ar Graikija laikysis prižadėtų reformų, ir net ne tai, ar Ispanija paprašys ES paramos, rašo „Reuters“.

Trečia didžiausia pasaulio eksportuotoja Vokietija žymiai labiau nerimauja dėl Kinijos mažėjančio apetito vokiečių įrenginiams ir automobiliams bei dėl to, ką vokiečiams reikėtų gaminti 2030 metais.

Vokietijos namų politikos scenoje dominuojanti kanclerė Angela Merkel atrodo nenugalima.

Jos nenorėjimas imtis drąsių, visapusiškų euro zonos krizės sprendimo būdų iššaukė užsienio kritikų pasipiktinimą. Tačiau namuose A. Merkel politika derinasi su valstybėje paplitusiu atsargumu, kruopštumu ir sunkiu darbu.

Nors A. Merkel santūrumas praeityje vos neprivedė euro zonos prie žlugimo ribos, ji neseniai nuramino rinkas sumažindama savo pasipriešinimą ECB planui išpirkti pietinių Europos valstybių skolą tam, kad sumažintų skolinimosi kaštus. Už tai probleminės šalys turės reformuoti savo ekonomikas.

„Mes dabar sakome, kad jei jūs skęstate, mes jums išmesime gelbėjimosi ratą, bet mes ištrauksime jus iš vandens, tik jei parodysite matomus plaukimo judesius“, - sako Michaelas Naumannas, buvęs Vokietijos Socialinės demokratijos partijos ministras, leidėjas ir redaktorius.

Toks „sąlyginis solidarumas“ su Vokietijos kaimynais patinka visuomenei, kuriai įtarimų kelia galutinė euro zonos gelbėjimo sąskaita. Vokiečiai nenori, kad jų sunkiai pasiektą ekonominį šaunumą sugriautų, kaip jie sako, neatsakingos, išlaidaujančios kaimynės, kurios nesugeba įgyvendinti reikalingų ekonominių reformų, kurių šio šimtmečio pradžioje ėmėsi Vokietija.

„A. Merkel raktas į sėkmė yra tai, kad ji save vaizduoja kaip Vokietijos mokesčių mokėtojų gynėją, kuri nenoriai sutinka su euro zonos gelbėjimo planais ir tai daro paskutinę minutę“, - sakė vienas ambasadorių Berlyne.

Kol kitos Europos šalys vis dar diskutuoja, ar Graikija, nesugebėjusi įgyvendinti taupymo, privatizavimo ir ekonomikos atvėrimo sąlygų, turėtų likti euro zonoje, pareigūnai Berlyne sako, kad Vokietija jau tyliai nusprendė leisti Atėnams pasilikti.

„Kanclerė A. Merkel žymiai labiau norėjo Graikiją išmesti prieš šešis mėnesius, tačiau ne dabar, nors Graikijos patikimumo lygis artėja link nulio, - sakė vienas pareigūnų. – Jei norite sužinoti kodėl, pažvelkite į Šiaurės Afriką ir rytinę Viduržemio jūros pakrantę. Ten vykstant visiems tiems įvykiams, kas nori, kad NATO narė, esanti ties pietrytine ES siena, pavirstų į žlugusią valstybę?“

Politinių problemų A. Merkel neturi, nes net varžovų partijos palaiko kanclerės politiką Europos Sąjungos atžvilgiu.

• >
• 1
• 2
• >