Graikija – euro zonoje ar už jos durų?

(Puslapis 1 iš 3)


Organizatorių nuotr.

Giedrė Gečiauskienė / Ekonomika.lt

2015-02-13 10:52

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

Naujasis šalies ministras pirmininkas Alexis Tsipras kreipimesi į parlamentą tvirtai pareiškė, kad Graikija eilinės paramos paketo dalies, kuri šaliai būtina nuo pirmosios kovo dienos, neprašys, nes nenori vykdyti paramos pakete numatytų įsipareigojimų. Vietoj to šalis siūlys kreditoriams naują planą, kurio viena iš pagrindinių linijų yra laikinasis trumpalaikis finansavimas. Kelių mėnesių trukmės paskola esą Graikijai suteiktų laiko iš naujo derėtis dėl naujų pagalbos paketo sąlygų, kurios įsigaliotų vasarą. Idėja lyg ir graži, tačiau dabartiniai Graikijos kreditoriai – Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) – turi kitą įsivaizdavimą apie tai, kaip giliai įsiskolinusi šalis turėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

Gelbėta jau du kartus

Žiūrint iš šalies graikai atrodo labai drąsūs. Ar jie tokie tapo dėl deklaruojamo nepritekliaus ir skambiai apibrėžiamos humanitarine krize situacijos šalyje, ar tiesiog toks jų pietietiškas būdas, lieka neaišku. Alexis Tsipras tikina, kad šalis pavargo nuo diržų veržimosi ir kad dėl daugelio šalies bėdų kaltos didžiosios euro zonos valstybės, neatlaisvinančios spaudimo.

Trumpa Graikijos ekonomikos apžvalga skamba nepaprastai. Beveik 11 mln. gyventojų sukuriama 187 mlrd. eurų dydžio ekonomika per septynerius metus susitraukė daugiau nei 25 proc. Nedarbas nuo 7,8 proc. 2008 metais išaugo iki 26,6 proc. 2014 metais. Graikijos valstybės skola viršija 320 mlrd. eurų ir sudaro maždaug 175 proc. šalies BVP (palyginimui, Lietuvos valstybės skolos dydis yra 15 mlrd. eurų). Šalis nuo savęs pačios buvo gelbėta jau du kartus. Pirmasis pagalbos paketas paskelbtas 2010 metais, antrasis nuo 2011 metų vasaros trunka iki šiol.

Ar teks ir ar pavyks sukonstruoti trečiąjį?

Vertina skeptiškai

Iš tiesų didžioji bėda yra ta, kad Graikija siūlo tai, kas griauna esminius ekonominius pamatus: pirmiausiai, kad skolas reikia grąžinti. Dėl to Europos Komisijos ir didžiausios kreditorės Vokietijos balsai Graikijos atžvilgiu ir skamba nepakančiai. Kapoti euro zonos ministrų bei ECB vadovų komentarai Graikijos atžvilgiu kiek primena tėvo pabarimą sūnui, ką tik sudaužiusiam naują šeimos automobilį. Pavyzdžiui, ECB savaitės pradžioje aiškiai pasakė, kad nedalina tokio pobūdžio laikinųjų trumpų paskolų, apie kokias kalba Graikija. Vokietijos finansų ministras Volfgangas Schaeuble prieš keletą dienų taip pat nešvaistė žodžių veltui, tepasakydamas, kad jei Graikija nepaprašys eilinės sutarto paramos paketo dalies iki vasario pabaigos, tada „tai viskas“. Ką reiškė „tai viskas“, kiekvienas galėjo suprasti savaip, nes ministras nebekomentavo. Su tokia sudėtinga startine pozicija Graikija pradės vasario 16 dieną vyksiantį Eurogrupės susirinkimą, kuris laikomas lemiamu. Jam turėjo būti pasiruošta trečiadienio finansų ministrų susitikime, tačiau praleidę daug valandų ginčams ir kaltinimams, ministrai nesusitarė nieko ir net nepaliko lango galimoms šio savaitgalio diskusijoms. Taigi tarp nesutariančiųjų pusių stojo tyla, bet – kas toliau?

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Gečiauskienė

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas