Graikijos salos Lietuvoje?

(Puslapis 1 iš 3)


Ramūnas Vilpišauskas / BNS

2015-07-24 13:11

Ankstų liepos 23 d. rytą Graikijos parlamentas pritarė įstatymams, reglamentuojantiems teismų ir bankininkystės klausimus. Jie, kaip ir prieš savaitę priimti mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir statistikos institucijos nepriklausomumo įstatymai, taip pat rugpjūčio mėnesį numatyti sprendimai dėl pensijų pertvarkos bei paramos žemės ūkiui mažinimo yra kreditorių derybų dėl naujos paramos Graikijai paketo sąlyga. Tiesa, jau pradelstoms bei šiomis dienomis grąžintinoms anksčiau paimtoms Graikijos skoloms padengti šalis gavo skubią paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), o Europos centrinis bankas (ECB) toliau finansuoja Graikijos bankus, dar padidinęs jiems prieinamos sumos ribas. Vėliau planuojama parama, jei kaip planuojama pavyks susitarti, bus skiriama iš Europos stabilumo mechanizmo.

Graikija bent kol kas nepasitraukė iš euro zonos, šalyje pradėjo veikti bankai, o sutarus dėl naujos paramos mainais už reformas paketo, atslūgs ir žiniasklaidos dėmesys. Tačiau nepaisant laikino palengvėjimo, šios krizės priežastys lieka nepašalintos. Pirmiausia todėl, jog reformoms, kurios būtinos tam, kad Graikijos ekonomika imtų augti, jos viešasis sektorius taptų skaidrus ir efektyvus, o šalis galėtų toliau išlikti euro zonos nare, priešinasi prie privilegijų pripratęs politinis elitas ir daugelis nuo konkurencijos apsaugotų, sau naudingus įstatymus įpratusių „prastumti“ interesų grupių. Kai kam atrodė, jog rinkimus laimėjusi „Syriza“ imsis keisti šią praktiką. Juk ji laimėjo aštriai kritikuodama anksčiau pakaitomis šalį valdžiusias tradicines partijas dėl jų glaudžių, dažnai korupcinių sąsajų su stambiu statybų, energetikos ar laivininkystės verslu bei žiniasklaida. Bet praėjus pusmečiui atrodo, jog ši praktika yra tiek įsišaknijusi, kad ir elito kritika išgarsėjusi „kraštutinė“ partija perėmė ją. Pasikeitė tik interesų grupės, kurios įgijo priėjimą prie politikų. Pridėkim dar pačios Graikijos vyriausybės viešai deklaruojamą netikėjimą jai primetamomis reformomis ir realiausiu scenarijumi tampa dėl politinio elito neįgalumo lėtai žlungančios valstybės drama.

Kita svarbi priežastis yra didelis nuomonių dėl krizės sprendimo priemonių išsiskyrimas, matomas ir Europoje, ir už jos ribų (JAV politikai ir ekonomistai aktyviai dalyvauja šiose diskusijose ir, kaip paradoksaliai tai skambėtų Graikijos kairiesiems, yra tapę pagrindiniais jų sąjungininkais). Nemažai JAV ir ES ekonomistų akcentuoja Graikijos skolos nurašymo poreikį bei kritikuoja Vokietijos vadovų teikiamą prioritetą Graikijos viešųjų finansų konsolidavimui. Dažnai tie patys ekonomistai ir politologai ragina gilinti euro zonos šalių integraciją ir kurti fiskalinę sąjungą, kitaip sakant, iš euro zonos šalių įnašų formuoti biudžetą, kuris būtų naudojamas tokioms šalims kaip Graikija paremti. Panašius pasiūlymus birželio mėnesį vėl pateikė ES institucijos, o neseniai žengti link glaudesnės integracijos tarp grupės ES šalių paragino ir Prancūzijos prezidentas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

- Ramūnas Vilpišauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas