Greitieji kreditai – nesutramdomi (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Paulius Grinkevičius / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-08 10:40

Pernai Lietuvoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino skolinimo taisykles greitųjų kreditų bendrovėms. Greituosius kreditus teikiančios įmonės vis dar randa spragų įstatymo nustatytiems draudimams apeiti, tačiau ekspertai sutinka, kad greitųjų paskolų rinka – gerokai skaidresnė.

Prieš keletą mėnesių ES, Norvegijoje ir Islandijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad didelė dalis vartojimo kreditus teikiančių institucijų vengia teikti informaciją apie bendrąsias metines palūkanų normas arba ją pateikia taip, kad ši klientui būtų sunkiai prieinama. Lietuva – ne išimtis. Čia buvo nustatyta pažeidimų trijuose iš penkių tikrinamų greitųjų bendrovių internetinių tinklalapių.

Skola auga

Paslaugas apie vartotojų finansinius įsipareigojimus teikiančios įmonės „Creditinfo“ duomenimis, jau kuris laikas daugėja besinaudojančiųjų greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis – šių metų sausį 42,5 tūkst. Lietuvos gyventojų greitųjų kreditų bendrovėms buvo skolingi 170,3 mln. litų. Tai beveik 15 mln. litų nei analogišku laikotarpiu 2011 metais (žr. lentelę). Iš kas mėnesį stabiliai augančio gyventojų įsiskolinimo ir po priimto Vartojimo kredito įstatymo, apribojančio maksimalias bendrovių metines palūkanas iki 200 proc., įpareigojančio bendroves standartizuotai pateikti informaciją ir panaikinančio žemutinę palūkanų ribą, galima spręsti, kad minėtas įstatymas šiai rinkai didesnių neigiamų pasekmių neturėjo, nors buvo skelbta, kad dalis bendrovių paliko Lietuvą.

„Dalis bendrovių po Vartojimo kredito įstatymo nutraukė veiklą Lietuvoje, įvyko persiskirstymas tarp rinkos dalyvių – klientai perėjo į kitas įmones, – kalbėjo „Manocreditinfo.lt“ asmeninės kredito istorijos sistemos vadovas Marius Zaikauskas. – O viena iš esminių priežasčių, dėl ko tokių paslaugų poreikis didėja, – mažiau kredituoja bankai ir žmonės ieško alternatyvų.“

Beveik kaip bankas

Lietuvoje vartojimo kreditų bendrovės susibūrė į dvi asociacijas. Tačiau joms priklauso mažiau nei pusė greitųjų kreditų bendrovių – jų Lietuvoje iš viso veikia apie 40.

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA) susideda iš trijų įmonių ir nuo kitos – Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) – daugiausia skiriasi tuo, kad teikia ir lizingo paslaugas. Be to, pasak LVLKA direktoriaus Pranciškaus Gerulio, LVLKA bendrovės yra gerokai didesnės – visų trijų įmonių valdomas portfelis siekia 224 mln. litų, o LSVKA, P. Gerulio teigimu, galėtų siekti apie 80 mln. litų.

„Mūsų asociacijos bendrovės beveik niekuo nesiskiria nuo bankų veiklos – mums taikomi analogiški reikalavimai, – aiškino Pranciškus Gerulis. – Galbūt mūsų bendrovių palūkanos šiek tiek didesnės negu bankų, tačiau taip yra todėl, kad mums daugiau kainuoja surinkti informaciją apie kliento patikimumą. Už tai gebame veikti operatyviau negu bankai.“

Straipsnio puslapiai:

- Paulius Grinkevičius

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas