„Greitukus“ prilygintų alkoholiui ir tabakui (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-07-23 07:18

Greitųjų kreditų bendrovės savo paslaugas reklamuoja su rožinių svajonių atspalviu, tačiau dėl neatsakingo skolinimosi visuomenė patiria ne mažiau problemas nei jų sukelia besaikis alkoholio vartojimas, mano projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė.

Kas paskatino pradėti projektą „Atsisakyk greituko“?

Projekto idėja kilo, kai buvau tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės prezidentė. Pastebėjau, kad studentai turi problemų dėl greitųjų kreditų: vieni ėmė paskolas neįvertinę savo finansų, kiti – norėdami padengti jau turimus įsiskolinimus. Studentai neįvertino, kad dėl turimų įsiskolinimų ateityje gali kilti rūpesčių imant, pavyzdžiui, būsto paskolą ar vartojimo kreditą.

Pagrindinis šio projekto tikslas buvo lavinti studentus, tačiau pastebėjome, kad problemos mastas yra kur kas didesnis, nei manėme. Nusprendėme padėti greitųjų kreditų klientams refinansuoti turimas paskolas. Taip padengiama bendra skolos suma, o paskolą gyventojai gali išsimokėti per ilgesnį laiką.

Kredito refinansavimas nepanaikina įsiskolinimo problemos. Kuo jis naudingesnis?

Be abejo, tokios priemonės nepanaikina problemos, tačiau didžiausia blogybė yra tai, kad žmogus, pasiskolinęs 1 000 litų, nesupranta, jog greitųjų kreditų bendrovei reikės gražinti visą sumą. Ne dalimis, ne ilgalaikiais mokėjimais, o visą sumą. To nepadarius, tenka mokėti pratęsimo mokesčius, kurie skolos nemažina, o tik pratęsia jos gražinimo terminą. Refinansavus skolą, mokama suma, dydžiu prilygstanti pratęsimo įmokai, tačiau ji padengia realią skolą.

Greitųjų kreditų paslauga nėra prievartinė – gyventojai skolinasi savo noru.

Europos Sąjungos atliktų tyrimų duomenimis, finansinis lietuvių švietimas yra vienas prasčiausių visame žemyne. Neturėjome galimybės išmokti finansinės atsakomybės, nes mūsų tėvai augo visai kitokioje santvarkoje, todėl finansinių patarimų sulaukti sunkiau. Švietimo sistema taip pat nesupažindina su finansine atsakomybe, todėl dažnai į skolas įsiveliama nesuprantant, kaip tai nutinka.

Padėtį komplikuoja visiškai nevaržoma greitųjų kreditų reklama, kurioje dažnai pateikiama realybės neatitinkanti informacija. Paskolos pristatomos kaip nemokamos ar kaip labai pigios. Paskolos suteikimo tempas neleidžia adekvačiai įvertinti savo finansinės situacijos. Kitose kredito institucijose yra tam tikras laiko tarpas, per kurį žmogus gali geriau apsvarstyti savo pasirinkimą. Reklama įtikina vartotoją, kad viskas bus lengva, paprasta, o dar ir svajones pavyks įgyvendinti.

Siūlote įstatymo projektą, kuriuo siekiama greitųjų kreditų reklamą prilygtini alkoholio ir tabako reklamai. Kokiais argumentais remiate tokį siūlymą?

Išsiuntėme kreipimąsi, kuriuo raginame skolinimosi problemas spręsti kompleksiškai. Siūlome įtraukti savivaldybių teisinės pagalbos tarnybas, kad šios konsultuotų žmones, mat kai kurios kredito sutartys buvo sudarytos neatsižvelgiant į asmens mokumą, todėl klientas nesugeba šių grąžinti.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas