Griežtos bankų taisyklės Lietuvoje augina tarpusavio skolinimo platformas (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2015-08-17 18:19

 Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos.

Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauną iš palūkanų. Šių dydis dažnu atveju būna nustatomas pagal abiejų pusių susitarimą arba skolininko kreditingumą.

Pasak „Savy“ tarpusavio skolinimo platformą valdančios bendrovės „Bendras finansavimas“ direktoriaus Vytauto Zabulio, Lietuvoje pasiskolinti iš bankų sunkoka, tačiau yra apstu greitųjų kreditų bendrovių, kurios skolina brangiai.

„Tradicinis finansinis sektorius nustojo skolinti ir vidutiniam gyventojui vis dar atrodo, kad jis negaus finansavimo tradicinio sektoriaus įmonėje, žmonės ieško alternatyvos. nuo pat sunkmečio tai buvo greitųjų kreditų bendrovės, kurios labai agresyviai investuoja į rinkodarą ir patogumą klientui (greitis, aptarnavimo kokybė) Deja, jų pinigų kaina yra labai didelė“, - portalui tv3.lt sakė jis

V. Zabulis pasakoja, kad pradėjus veiklą praėjusiais metais galėjo džiaugtis 3 tūkst. eurų per platformą išduotų paskolų, o po metų ši suma jau buvo šimtąkart didesnė.

Įėjimas nėra lengvas

Tiesa, pasak jo, pradžia buvo labai sunki, mat reikėjo aiškinti, kad tai yra legalu, mat agresyvūs greitųjų kreditų teikėjai jau yra pakenkę sektoriaus reputacijai.

„Iš pradžių buvo sunku, nes tai buvo visiškai naujas dalykas ir visiems reikėjo argumentais įrodyti, kad veikla atitinka įstatymus ir taikome labai aiškus rizikos vertinimo standartus. Paskolą gauną mažiau negu 1 asmuo iš 10, greitųjų kreditų sektoriuje - 3 iš 10“, - apie pradžią kalba V. Zabulis.

Tačiau ilgai rinkoje jie vieni neliko, mat lygiai po metų į tarpusavio skolinimo paskolą pasiūlė platforma „FinBee“. Pasak jos vieno iš įkūrėjų ir vadovo Laimono Noreikos, tradicinis skolinimas ir skolinimas tarpusavyje gali lengvai pasidalyti rinką, mat kiek skiriasi jų tikslinės nišos.

„Daugelis sako, kad tarpusavio skolinimas griauna bankinį sektorių ir dirbtinai supriešina šias veiklas. Tačiau, mūsų nuomone, tai tik tikslinių rinkų pasirinkimas. Bankai sėkmingai finansuoja dideles įmones, valstybinius projektus ar NT projektus. Tarpusavio skolinimas negali, o ir, tikriausiai, nenori to pakeisti. Bankai savo ruožtu nesifokusuoja į vartojimo paskolas ar smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą. Taigi, šioje vietoje ir atsiranda terpė tarpusavio skolinimui. Klientai labai greitai pastebi kuri bendrovė iš tikrųjų dėl jų stengiasi ir siekia sukurti palankesnes sąlygas skolinimuisi, o kuri ne“, - portalui tv3.lt teigia jis, pasakodamas, kad šį verslą sugalvojo kurti pasinaudojęs estiška platforma „Bondora“, o patį modelį kūrė daugiau kaip dvejus metus.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas