Grindinio kriminalas: kas kaltas dėl milijoninės aferos? (4)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Eugenija Grižibauskienė / Balsas.lt

2012-03-26 15:20

Neseniai rekonstruotas sostinės Gedimino prospekto grindinys dvelkia milijonine afera. Dalį pagrindinės sostinės gatvės grindinio teks perkloti, mat buvo panaudotos projekte nenumatytos ir šalčiui neatsparios plytelės. Mokesčių mokėtojams tai kainuos ne mažiau kaip 10 mln. litų. Kas kaltas dėl šios aferos?

Strėlės į viceministrą

Gedimino prospekto defektus tyrė teismo eksperto profesoriaus Sigito Mitkaus vadovaujami specialistai. Jie konstatavo, kad grindinys grįstas bazalto trinkelėmis, netinkančiomis Lietuvos klimatui, todėl per žiemą jos suskilinėja. Nekokybiška prospekto rekonstrukcija mokesčių mokėtojams padarė milijoninių nuostolių. Prospekto atkarpą nuo Vasario 16-osios gatvės iki Seimo reikės grįsti iš naujo, kitas taip pat teks taisyti.

Ekspertizė įvardijo ir atsakingus už nekokybišką darbą. Tai – ne tik darbus vykdžiusi bendrovė „Luidas“, bet ir buvęs Vilniaus vicemeras, dabar aplinkos viceministro pareigas einantis bei daugiabučių renovacijos klausimus kuruojantis Stanislovas Šriūbėnas.

Kratosi atsakomybės

2002 metais pradėta Gedimino prospekto rekonstrukcija buvo suskirstyta į tris etapus. Bendra darbų suma – 104 mln. litų, įskaitant šaligatvių remontą ir požeminių aikštelių įrengimą. Maždaug trečdalį sumos sudarė grindinio atnaujinimas. Paskutinis etapas oficialiai baigtas 2008-ųjų rudenį, darbams suteikta vos penkerių metų garantija, tačiau jau po pirmos žiemos ėmė lįsti brokas.

Anot ekspertų, trečioji prospekto atkarpa nuo Vasario 16-osios gatvės iki senojo Žvėryno tilto grįsta netinkamomis medžiagomis, kurios neatitinka atsparumo šalčiui kriterijų. Ją rekonstruoti atsieitų beveik 9,2 mln. litų. Nuo Jogailos iki Vasario 16-osios gatvės reikės pakeisti apie 15 proc. grindinio. Plytelės čia suskilinėjo nė nesibaigus garantiniam laikotarpiui. Jų keitimas mokesčių mokėtojams kainuos apie 800 tūkst. litų.

Išvadose smulkiai nurodoma, kokias sumas turėtų sumokėti kiekvienas atsakingas už nekokybišką darbą. „Luidas“ turėtų sumokėti beveik 9 mln. litų, „Vilniaus planas“ – apie 0,5 mln. litų, buvusi „Vilniaus kapitalinė statyba“ – 1,8 mln. litų, statybos projektų ekspertizės atlikėjai – apie 250 tūkst. litų. Nė vienas jų nenori pripažinti savo kaltės.

Pasirašė

Tarp kriminalu dvelkiančios istorijos kaltininkų – buvęs savivaldybės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvusi „Vilniaus kapitalinė statyba“) direktorius Sigitas Petrauskas bei tuometis jo pavaduotojas S. Šriūbėnas. Jis tuo pat metu buvo Vilniaus tarybos narys bei Paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas.

„Vilniaus kapitalinė statyba“ buvo Gedimino prospekto rekonstrukcijos techninė prižiūrėtoja. Bendrovė, anot ekspertų, turėjo „neleisti naudoti statybos medžiagų, jeigu jos neatitinka statinio projekto, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai“.

Straipsnio puslapiai:

- Eugenija Grižibauskienė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas