Gyvename mažų mokesčių iliuzijoje (7)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2012-05-29 11:15

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. 

Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc. BVP, beveik trigubai mažiau nei ES vidurkis. Dauguma kitų mokesčių yra arba artimi ES vidurkiui arba gerokai jį viršija.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis, kuris šiuo metu siekia 20,9 procento. Didesnis nei Lietuvoje PVM tarifas taikomas tik Skandinavijos šalyse bei keliose labiausiai krizės paveiktose ES valstybėse, turėjusiose ženkliai padidinti mokesčius tam, kad sumažintų biudžeto deficitą. Be to, Lietuva taiko labai mažai šio mokesčio lengvatų. Pavyzdžiui, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams lengvatinio PVM tarifo netaiko tik Lietuva ir dar trys ES valstybės – Danija, Bulgarija ir Slovakija.

Kalbant apie mažą gyventojų pajamų mokesčių tarifą (GPM) Lietuvoje, užmirštama, kad darbuotojas ir darbdavys moka neproporcingai dideles įmokas Sodrai, kurios yra ne kas kita kaip tiesioginis dirbančiųjų apmokestinimas, nes tiesioginės naudos jiems duoda labai mažai. Įvertinus visus darbdavio ir darbuotoju mokamus mokesčius, paaiškėja, kad Lietuva yra viena labiausiai dirbančiuosius apmokestinanti valstybė ES.

Pavyzdžiui, 3000 litų „ant popieriaus“ uždirbantis žmogus gauna tik 58 proc. darbdavio darbo vietai skiriamų lėšų, o likusią dalį pasiima valstybė (sumokant GPM ir įmokas Sodrai). Palyginimui, Airijoje valstybė „pasiima“ 21,3 proc., o Šveicarijoje tik 17,8 proc. darbo užmokesčio. Neproporcingai smarkiai mokestinė našta dirbančiuosius slėgs ir toliau – jau dabar kai kurios partijos rinkiminėse programose žada progresinius mokesčius, t.y. dar didesnį dirbančiųjų apmokestinimą. Pokyčių šioje srityje tikėtis sunku, nes tarp šiemet rinkimo teisę turinčių Lietuvos gyventojų tik 53 proc. yra dirbantieji.

Mažų mokestinių pajamų priežastis yra ne maži mokesčių tarifai, o didelė šešėlinė ekonomika ir mokesčių vengimas. Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ekonomistas Artūras Laferas paaiškino atvirkštinę priklausomybę tarp mokesčio tarifo ir mokestinių pajamų – neadekvačiai padidinus mokesčius, mokestinės pajamos krenta, nes vis didesnė gyventojų ir įmonių dalis ieško legalių ir nelegalių būdų išvengti mokestinės naštos. Optimalus mokesčio tarifas, leidžiantis valstybei surinkti maksimalias pajamas, atskirose valstybėse skiriasi ir priklauso nuo daugelio kultūrinių, politinių bei ekonominių veiksnių. Pavyzdžiui, šalyje, kurioje egzistuoja aukštas korupcijos lygis, gyventojai bus daug labiau linkę vengti mokesčių, nes abejos jų perskirstymo efektyvumu ir tikslingumu.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas