Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto


2017-04-21 21:23

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai.

Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia bloga, o statistiką iškreipia milžiniškas „šešėlis“ ir mažos pensijos.

Per mėnesį - 400 eurų „į rankas“

Viename sostinės grožio salone manikiūrą klientei daranti Julija šio amato ėmėsi ne šiaip sau. Prieš aštuonerius metus jai gimė sūnelis autistas, tad moteris pagal specialybę dirbti nebegalėjo. Teko galvoti, kaip suktis iš sunkios padėties ir derinti darbą su sūnaus priežiūra. Ir nors jai rasti išeitį pavyko, finansiškai ši profesija jos nelepina.

Per mėnesį Julija uždirba maždaug 400 - 500 eurų „į rankas“.

„Gyvenčiau viena, be vyro, aš neišgyvenčiau iš to atlyginimo. Gal kažkur Norvegijoje mes galėtume uždirbti, bet Lietuvoje čia reikia dirbti nuo ryto iki nakties toje srityje. Bet jeigu dabar yra šeima, vaikai, kuriuos reikia vedžioti į mokyklą, į darželį, prižiūrėti tą vyrą, kažkur būti su vaikais... Čia kaip hobi dabar“, - sako mergina.

Pajamos skiriasi net apie 7,5 karto

Statistika rodo, kad Lietuvoje skursta kas penktas žmogus, o turtingiausių ir skurdžiausių Lietuvos gyventojų pajamos skiriasi net apie 7,5 karto. Tokia šokiruojanti pajamų nelygybė - viena didžiausių Europos Sąjungoje.

Tad toli gražu ne kiekviena Lietuvos moteris gali sau leisti už gydomąją plaukų procedūrą ir jų dažymą pakloti 50 eurų kaip vilnietė Rūta. Ir tai jai tenka daryti kas pusantro mėnesio. Tačiau Rūta sako, kad investuoti į save būtina, nors tai ir gerokai plonina piniginę.

Ironiška, tačiau Lietuvai įstojus į ES, labiausiai Baltijos šalyse pūtėsi turtingųjų piniginės: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35–40 proc. bendro pajamų augimo, tuo tarpu 15 proc. neturtingiausių gyventojų – vos 4–5 proc.

„Priežastis yra ta, kad valstybė neveikia kaip vadinamas stabilizatorius pajamų. Kai dalies gyventojų pajamos praktiškai kyla, tai valstybė jų pakankamai neapmokestina. Tuo tarpu kai dalies gyventojų pajamos krinta, ypač nuosmukio laikotarpiu, valstybė tiems gyventojams pakankamai nepadeda. Tai būdinga visoms trims Baltijos šalims. Jeigu nebus nieko daroma, taip, nelygybė gali dar labiau didėti", - sako ekonomistas Romas Lazutka.

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas