Gyventojų santaupos tirpsta kaip ledas (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Albinas Čaplikas / Gimtasis kraštas

2011-08-19 10:14

Jeigu Vyriausybė skolintųsi Lietuvoje, paskolos ir palūkanos liktų šalyje, o šiuo pinigų nuvertėjimo metu nauda būtų ir valstybei, ir gyventojams. Lietuviai visais laikais atidėdavo lėšų juodai dienai, gyveno pagal ūkininkų principą – nuėmęs derlių, jo dalį atidėk sėklai. Taigi gal net per genus mūsų tautiečiams perduodamas noras taupyti. Bet ar mokame tai daryti? Bankininkai tikina, kad vartojimo rinka jau atsigauna ir lietuviai vėl pradeda skolintis. Kaip yra iš tikrųjų?

Taupome, bet nesutaupome

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šalies gyventojai 2008 m. I ketvirtį bankuose turėjo sukaupę beveik 23 mlrd. Lt. Po metų – 23,5 mlrd. Lt. 2010 m. – 24,5 mlrd. Lt, o šįmet – jau 25,5 mlrd. Lt indėlių (terminuotų ir iki pareikalavimo). Taigi pinigų suma augo, tačiau ar sutaupėme iš tikrųjų?

Nors šalies gyventojų indėliai bankuose siekia trečdalį šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau, palyginti su kitomis ES šalimis, vienam gyventojui tenkanti suma yra nedidelė. Beje, Estijos gyventojų indėliai šiuo metu sudaro 28 proc. BVP.

Ar gyventojai linkę labiau taupyti, o ne vartoti, parodo vadinamoji taupymo norma, t. y. kokią dalį visų gaunamų pajamų šalies gyventojai per metus sutaupo. Pagal šį rodiklį per pastaruosius 15 metų Lietuvoje taupymo norma buvo apie 2 proc. – viena žemiausių ES (ES vidurkis yra 11 proc.). Pagal šį rodiklį lygiuojamės tik su kaimynais latviais ir estais bei lenkiame neturtingiausias ES šalis – Bulgariją ir Rumuniją.

Kas gali paneigti „atkato“ galimybę?

Bankų sąskaitose šalies gyventojai turi gerokai daugiau nei reikia pasiskolinti Vyriausybei, tačiau ši skolinasi užsienio rinkose ir moka dideles palūkanas.

„Jeigu Vyriausybė skolintųsi Lietuvoje ir mokėtų tiek, kiek moka už paskolą užsienyje, pavyzdžiui, 5–7 proc., tai visi šie pinigai pasiliktų Lietuvoje – ir paskola, ir palūkanos. Nauda būtų ir valstybei, ir gyventojams, kurių indėliai bankuose šiuo metu tiesiog nuvertėja akyse. Kodėl nesiskolinama vidaus rinkoje? Į šį klausimą man niekas neatsako“, – piktinasi profesorius Rimvydas Jasinavičius.

Finansų ministrė ir premjero patarėjai GK ne kartą tikino, kad gyventojai valstybei paprasčiausiai neskolins. Nepasitiki. Baiminasi, kad jų lėšos gali pražūti.

„Čia ne pasiaiškinimas. Ar Vyriausybė nors bandė gyventojams aiškinti? Nebandė. Kas kitas, jeigu ne Vyriausybė, turėtų rūpintis žmonių finansiniu išprusimu? Juk akivaizdu, kad iš valstybės gauti nors 5–7 proc. metinių palūkanų yra naudingiau, nei iš bankų gauti tik 1–3 proc. palūkanų“, – aiškina R.Jasinavičius.

Regis, visi turėtų būti suinteresuoti žmonių finansiniu švietimu.

„Tikrai ne visi suinteresuoti. Žinote, stebėdamas valdininkų veiksmus aš padariau išvadą – kas galėtų paneigti galimybę, kad neveikia „atkato“ sistema? Brangiai skolinantis užsienyje kai kam tikriausiai lieka ne vienas milijonas, o štai jeigu būtų skolinamasi iš žmonių, nebūtų kam mokėti kyšių“, – daro išvadą profesorius.

Straipsnio puslapiai:

- Albinas Čaplikas

Gimtasis kraštas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas