Gyvybės draudimo rinka šiandien ‒ virsmo taške

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Mindaugas Jusius / Ekonomika.lt

2015-09-21 10:16

Ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje išsakomos nuomonės apie gyvybės draudimą Lietuvoje dažniausiai yra nepalankios šiai paslaugai. Iš lūpų į lūpas perduodamos nesėkmės istorijos apie nedžiuginančius investuotų gyventojų mokamų įmokų rezultatus, didelius mokesčius ir dar didesnes baudas už ketinimą keisti paslaugos teikėją. Geroji žinia yra ta, kad situacija netrukus keisis. Rinka yra priėjusi virsmo tašką, po kurio gyvybės draudimo bendrovės privalės geriau atitikti žmonių interesus, negu tai darė iki šiol.

Geroji žinia Lietuvos vartotojams šiuo metu gimsta Briuselyje, kur kelią skinasi ES draudimo paslaugų platinimo direktyva IDD (Insurance Distribution Directive). Po šiuo akronimu slepiasi nuostatos, kurios padės gyvybės draudimo paslaugai susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą ir, tikėtina, ilguoju laikotarpiu užtikrins rinkos augimą.

Kartu su kitais klausimais direktyva išspręs dvi esmines Lietuvai problemas. Pirmiausia, apibrėš tarpininkų komisinį atlygį bei įpareigos tarpininkus jį atskleisti vartotojui prieš pasirašant gyvybės draudimo sutartį. Antra, grąžins sveiką balansą mokesčių struktūrai ir suteiks supratimą klientui, kiek iš tiesų kainuoja paslauga, kurią jis perka. Tai sveikintinos nuostatos, kaip sveikintina ir rinkos priežiūros institucijų iniciatyva grąžinti tvaraus darbo principus į gyvybės draudimo rinką.

Tiesa, jeigu prieš dešimt metų visų bendrovių platinami gyvybės draudimo produktai buvo praktiškai identiški, tai šiandieninė Lietuvos gyvybės draudimo rinka yra įvairialypė. Dalis rinkos žaidėjų nelaukdami, kol reglamentai nuguls į teisės aktus, keitė savo veiklos modelį, atsižvelgdami į klientų pastabas ir lūkesčius.

Pavyzdžiui, Lietuvos vartotojas jau dabar gyvybės draudimo paslaugas gali įsigyti internetu. Norint to pasiekti, reikėjo didžią dalį ES direktyvos nuostatų įgyvendinti praktikoje, nelaukiant oficialių dokumentų ar reikalavimų. Tai reiškia, kad gyvybės draudimo paslaugos buvo supaprastintos, produktų investicinės dedamosios atskirtos nuo draudimo apsaugų, vartotojams pilnai atskleista kainodara. Klientams leista patiems įvertinti produktų kainą, taip pat visiškai atsisakyta sutarčių sudarymo mokesčių ir sumažinti nutraukimo mokesčiai.

Būtent tai yra tvarios gyvybės draudimo rinkos požymiai, kurie jau praktikuojami kai kurių rinkos dalyvių ir Lietuvoje. Tikiu, kad sėkmingai ir plačiai taikant direktyvoje įvardintus principus, jų poveikis rinkai ir jos dalyvių santykiui su vartotojais bus gydomasis. Pamažu turėtų grįžti žmonių pasitikėjimas, o rinka, „Swedbank“ skaičiavimais, po nežymaus sumažėjimo pirmaisiais metais, toliau turėtų augti 3-4 kartus ir pasiekti bent jau Rytų Europos šalių vidurkį.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Jusius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas