Gyvybės mokslai atveria verslui naujas galimybes

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-09-20 12:01

Daugiau kaip 1000 susitikimų įvyko tarp verslo ir mokslo atstovų praėjusią savaitę tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2012“ metu. Bendradarbiavimo galimybių su lietuviais ieškojo verslininkai ir mokslininkai iš JAV, Izraelio, Austrijos, Švedijos, Šveicarijos, Rusijos, Vokietijos, JK, Kazachstano, kitų šalių. Pasak organizatorių, Lietuvos mokslo pasiekimai, sukurta infrastruktūra bei konkurencinga aplinka verslui sudomino ne vieną užsienio atstovą, taip pat tikimasi, kad kontaktų mugėje užmegzti ryšiai bus realizuoti užsakymais ir sutartimis.

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas, vertindamas gyvybės mokslų sektoriaus perspektyvas, pabrėžia, kad Lietuvos verslo konkurencingumo stiprybė yra eksportas, o ateitis priklauso šalims, kurios tikslingai orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų kūrimą. „Gyvybės mokslų sektorius, ypač biotechnologijos sritis, mūsų šalyje labai išplėtota ir turi palankias sąlygas augti, o investicinė aplinka yra draugiška bendroms įmonėms su užsienio partneriais steigti“, – įsitikinęs VšĮ „Versli Lietuva“ vadovas.

Pasak jo, gyvybės mokslais paremta ekonomika – bioekonomika – tampa vienu iš pagrindinių prioritetų stiprinant šalių konkurencingumą ir ekonomikų gyvybingumą. Tai liudija ir didėjantis šio sektoriaus indėlis į mūsų šalies BVP. Šiuo metu jis sudaro apie 1 proc., tačiau prognozuojama, kad, išlaikant dabartinį augimą ir įvertinant perspektyvas, jau netolimoje ateityje gyvybės mokslų sektoriaus indėlis pasieks apie 2 proc. šalies BVP.

Realų jo augimą, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko teigimu, patvirtina ir statistika. Per paskutinius kelis metus gyvybės mokslų sektorius augo 22 proc. per metus, o eksportuojama yra net per 80 proc. šalies produkcijos. Pernai eksportas siekė net 276,2 mln. Lt: 21,1 proc. – į Švediją, 10,9 proc. – į Vokietiją; 8,1 proc. – į Italiją; 6 proc. – į Jungtinę Karalystę; 6,7 proc. – į Daniją; 4,7 proc. – į Rusiją; 4,6 proc. – į Norvegiją; 4,3 proc. – į Lenkiją, 4 proc. – į Prancūziją; ir 2.7 proc. – į Latviją.

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas taip pat pabrėžia, kad Lietuva kartu su forumo partnerėmis Latvija ir Estija siekia tapti Šiaurės Europos gyvybės mokslų centru. „Čia jau veikia per 200 šios srities įmonių, taip pat mokslo technologijų parkai, inovacijų slėniai, siūlantys puikias galimybes investuotojams, verslininkams. Daugybė talentų, strateginės investicijos į reikalingą infrastruktūrą ir palankią aplinką yra sąlygos, dėl kurių į šias šalis atėjo visame pasaulyje puikiai žinomos korporacijos. Čia skaičiuojama ir ne viena vietinių verslininkų sėkmės istorija, atspindinti gyvybės mokslų potencialą regione.

Straipsnio puslapiai:

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas