I. Kleinaitė: senajai ekonomikai ateina galas (18)

(Puslapis 2 iš 3)

Gabija Sabaliauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-09-21 11:05

Dar balandį prieštaravote energetikos ministro Arvydo Sekmoko išsakytiems argumentams už VAE statybą, net sakėte, kad jis meluoja. Kodėl juos neigiate?

Nes jis pasakė, kad pastačius VAE, Lietuva turės geresnes galimybes vystyti atsinaujinančią energetiką. Bet pagal ekonominę logiką, investuotojai paprastai yra suinteresuoti tomis sritimis, kuriose yra augimo perspektyvos. Besiklausant politikų, atrodo, kad Lietuva iš atsinaujinančios energetikos neplanuoja gauti daugiau energijos nei numato ES direktyva. Manau, kad mūsų siekiamybė ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti 100 procentų. Vystant atsinaujinančių energijos šaltinių rinką, valstybei tektų daug lengvesnis vaidmuo: tereikėtų sukurti palankią investicinę aplinką, nereikėtų prisiimti skolos naštos ir rizikos, kokia būtų prisiimama statant VAE.

Kaip vertinate VAE šalininkų pasisakymus? Ar tai objektyvi informacija, pagrįsti argumentai ar tik retorika?

Kai kurios diskusijos yra labiau techninės: priklauso nuo to, kas, ir kokiais aspektais diskutuoja, o kai kurios yra labiau populistinės – kalbama lozungais ir šūkiais. Man pritrūko konceptualių diskusijų, bet nesunku suprasti, kodėl jų nebuvo, nes Lietuva kaip šalis nėra atlikusi pilnos alternatyvų analizės. Politinis sprendimas statyti naują atominę buvo priimtas prieš 10 metų, tad dabar neatsižvelgiama į pasikeitusį kontekstą ir neįvertinama technologijų vystymosi perspektyva.

Suprantu tuos VAE šalininkus, kurie neneigia atominės rizikų, tačiau nemano, kad yra geresnių alternatyvų. Vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas tai tarsi ėjimas nepramintais takais, todėl nenuostabu, kad trūksta žinių ir motyvacijos eiti šiuo keliu. Lengviau yra remtis „gerosiomis praktikomis“, o ne kurti jas, nors specialistų lygmenyje tų žinių netrūksta ir manau, kad Lietuva kaip šalis galėtų tapti labai geru pavyzdžiu kitoms šalims kaip vystyti atsinaujinančią energetiką, jei tik būtų stiprus politinis palaikymas ir sukurta tam palanki aplinka.

Argumentas, kad VAE priešininkai yra Rusijos agentai ir tarnauja šios šalies interesams pasauliniame kontekste skamba ir juokingai, ir graudžiai. Juk pasaulyje vyksta masiniai protestai prieš atomines dėl objektyvių priežasčių. Tikrai sunku suprasti tokį argumentą, pradedi galvoti, ar tie, kurie sugalvojo tokį teiginį, negerbia žmonių ir galvoja, kad jie tokius argumentus priims už gryną pinigą. Kai politikų buvo paklausta: ar jūs galite patvirtinti, kad konkretus žmogus tarnauja Rusijos interesams ir įvardyti konkrečias organizacijas, tada jau buvo mėtomos pėdos. Šis argumentas turbūt buvo panaudotas siekiant kurti baimės kultūrą ir gniaužti sveikas demokratiškas diskusijas. Tada pagrįstai imi abejoti, ar VAE projekto autoriai patys neabejoja projektu, jei diskusijas slopina tokiais metodais. Iš dalies suprančiau tokį argumentą, jei žmogus pasisako prieš atominę ir už dabartinį status quo energetikos sistemoje, bet net ir tada tiksliau yra kalbėti apie priklausomybę nuo iškastinio kuro, kurį anksčiau ar vėliau vis tiek turėsime pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Aktyviai priešinatės VAE projektui, ar rastumėte bent vieną jo privalumą?

Jei atvirai - nė vieno, tačiau pritariu argumentui, kad atominės elektrinės generuoja mažiau CO2 emisijų nei anglis ar dujos. Vis tik šis argumentas nėra svarus, nes atsinaujinančios energijos technologijos CO2 emisijų išskiria dar mažiau. 2007 metais VU studentai su profesore D. Štreimikiene atliko eksperimentą ir nustatė, kad Lietuvos namų ūkiuose keičiant gyvenimo būdo įpročius galima sutaupyti tokį anglies dvideginio kiekį, kuris prilygtų sutaupytam pastačius naują atominę elektrinę. Tad naują atominę elektrinę mes statome, kad patenkinti savo švaistūniškus ir prie gerovės neprisidedančius poreikius.

Ar rinkėjai jau pasiruošę referendumui, ar žino abiejų pusių informaciją, visus už ir prieš?

Galima vertinti techniškai, tada ir informacijos trūksta, ir sudėtinga suprasti, bet galima ir konceptualiai. Manau, žmonės pakankamai daug žino apie atominių elektrinių grėsmes, tad jeigu net ir žino nedaug apie techninius aspektus, turi visas teises nenorėti atominės elektrinės Lietuvoje, įvertinus akivaizdžias rizikas pažįstamas visam pasauliui. O apie atsinaujinančios energetikos technologijas ir jų perspektyvas informacijos tikrai trūksta, sklando įvairių mitų, žmonės nepagrįstai mano, kad tai per brangi alternatyva atominei. Tačiau palyginamoji kaštų analizė priklauso nuo to, kaip skaičiuoji, ir kokius kaštus įtrauki. Pilnų kaštų analizė rodo, kad atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas visuomenei turi mažiausiai neigiamų kaštų, todėl įvertinus visas sąnaudas, investicijos į atsinaujinančią energetiką yra protingiausios. Tai tikroji investicija į ateitį, į vietinės ekonomikos stiprinimą.

Jei pastatysime atominę dabar, tai atsinaujinanti energetika Lietuvoje liks šešėlyje mažiausiai pusę amžiaus. Tai būtų nedovanotina klaida. Įmonių lygmenyje investicijos į energijos taupymą atsiperka labai greitai ir leidžia investuoti į atsinaujinančią energetiką, tad ir šalies lygmeniu galime panašiai galvoti - pirmiausia energiją naudojame efektyviau, o sutaupytas lėšas investuojame į atsinaujinančios energetikos vystymąsi.

Kokio referendumo rezultato tikitės?

Referendumas gali neįvykti dėl mažo rinkėjo aktyvumo. Greičiausiai taip ir atsitiks, bet šiaip ar taip referendumas yra patariamojo pobūdžio, tad neįpareigojantis. Bet net ir tokiu atveju, referendumas yra naudingas kaip visuomenės nuomonės iliustracija. Jei politikai į ją neatsižvelgs, tai daug ką apie juos pasakys. Tikslius rezultatus prognozuoti sunku, galima tik remtis visuomenės nuomonės apklausos rezultatais, kurie parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų nenori naujos atominės elektrinės. Visi iki šiol Europoje vykę referendumai nebuvo palankūs atominėms elektrinėms, nes nė vienas iš argumentų, kad atominė energija yra saugi, švari ir pigi nepasiteisina atidžiau patyrinėjus faktus.

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas