Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

(Puslapis 1 iš 4)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Migracija

Viktorija Chockevičiūtė

2018-05-22 15:16

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė. Paskelbta, kad planuojama įvesti kvotas.

Toks sprendimas susilaukė palaikymo tiek iš darbuotojų atstovų, tiek iš darbdavių. Tiesa, pastarųjų teigimu, panikuoti dar nereikėtų ir kvotos turėtų būti „protingos“.

Atvykusiems – didesnis atlyginimas nei lietuviams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad nors dar imigracijos mastas ir nėra didelis, baimė dėl dempinguojamų lietuvių atlyginimų jau tvyro. Dėl to, pasak jos, ir reikalingas mechanizmas, kontroliuojantis pigios darbo jėgos įvežimą į Lietuvą.

I. Ruginienė siūlo, kad atvykusiems darbuotojams būtų mokamas didesnis atlyginimas negu vietiniams, lietuviams.

„Tada nebūtų jokios baimės dėl dempingavimo. Dabar statistika rodo taip, kad dažniausiai atvažiuojantys darbuotojai sutartyje turi minimalią algą ir ne daugiau. Tolimųjų reisui vairuotojai, dar papildomai dienpinigius gauna, kurie ir mažinami ir išeina taip, kad darbdaviai atsiveža pigią darbo jėgą. Vietoje to, kad kelti mūsų šalyje atlyginimus, vilioti mūsų piliečius, nes nedarbo lygis pakankamai didelis.

Darbdavių noras suprantamas, jie čia labai pyksta, kad kažkoks tai ribojimas atsiranda. Čia suprantama, kad kiekvienas skaičiuoja tuos pinigus ir jei gali rasti darbuotoją pigiai, kodėl ne“, – tv3.lt teigia I. Ruginienė.

Jos teigimu, mūsiškiai pastebėję tokią neteisybę tiesiog išvažiuoja į užsienį. O į darbo ginčų komisijas žygiuoja jau ne tik lietuviai, bet ir ukrainiečiai bei baltarusiai.

„Atsivežamas ukrainietis ar baltarusis, jam pakišama sutartis lietuvių kalba, jis pasirašo tiesiog, kiti sutarimai tiesiog žodiniai, tai daug paprasčiau nei mūsų lietuvis, kuris gali sutartį perskaityti, žino savo teises ir už jas kovoja.

Kol kas kiek matom iš statistikos, daugiausia atvažiuojančiųjų dirba transporto ir statybų sektoriuje. Trečioje vietoje jau įsivažiuoja paslaugų sektorius. Anksčiau prieš kokį pusmetį to nebuvo, bet dabar vasara, gal sezonas, tai įsibėgėja ir paslaugų sektorius. Bet reikia pripažinti, kad ir darbo ginčų komisijoje tai trys pagrindiniai sektoriai, kuriuos vyksta ginčai. Ne tik lietuviai skundžiasi. Jau ir ukrainiečiai, baltarusiai kreipiasi dėl neišmokėtų atlyginimų“, – pasakoja darbuotojų atstovė.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas